Augalinės vaistinės žaliavos ruošimas

Naudingieji augalai yra turtas, todėl juos reikia globoti ir tausoti. Neapdairiai ruošiant žaliavą, nukenčia didelė dalis naudingųjų augalų sąžalynų, nyksta reti augalai. Dėl to reikia žinoti, kada, kur ir kokius augalus rinkti, koks vienos ar kitos rūšies rinkimo periodiškumas ir specifika. Paprastai žaliavą vaistams reikia ruošti tada, kai joje būna daugiausiai veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų … Read moreAugalinės vaistinės žaliavos ruošimas

Briedukas – valgomasis grybas

Smulkūs arba vidutinio stambumo. Kepurėlė 5-7 cm aukščio, iki 6 cm skersmens, kūgiška, tuščiavidurė, išakyta panašiomis į bičių korį akutėmis, suaugusi su kotu, ochrinė, geltonai ruda, ruda, tamsiai ruda, juodai ruda. Kotas 5-8 cm ilgio, 2-3 cm storio, tuščiaviduris, išilgai raukšlėtas, su duobutėmis, pamatinė dalis sustorėjusi, suaugusi su kepurėle, baltas, gelsvas. Trama gelsva, trapi, malonaus … Read moreBriedukas – valgomasis grybas

J.A. Kamenskio ir J.H. Pestalocio ugdymo sistemos

Janas Amosas Komenskis, įžymus čekų mokslininkas, pedagogas ir visuomenės veikėjas, savo kūriniais ir veikla pelnė didžią pagarbą ir nemirtingumą.Jis buvo naujųjų laikų pedagogikos kūrėjas. Komenskio tėvynė Čekija buvo vienas iš Reformacijos judėjimo centrų. Lenkijoje Komenskis kartu su savo tautiečiais įsikuria  Lešno mieste, kuriame jau 16 a. vidurio gyveno čekų protestantai; jie turėjo ir savo mokyklą. … Read moreJ.A. Kamenskio ir J.H. Pestalocio ugdymo sistemos

Liškiavos miestelio istorija

Liškiava — senas dzūkų miestelis, esantis  į šiaurės rytus nuo Druskininkų, kairiajame Nemuno krante. Istorikų ir archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa dar akmens amžiuje. Kasinėjant kalną rasta daug brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos šukių, kaulinių darbo įrankių ir papuošalų. Tai rodo, kad čia būta pirmykštės bendruomenės gyvenviečių. Manoma, jog čia gyveno senovės baltų gentis jotvingiai. … Read moreLiškiavos miestelio istorija

Šiuolaikinės ugdymo sistemos

Dabartinis laikmetis yra žmogaus gyvenimo sričių kaitos, naujų ekonominių, socialinių ir aplinkos įtampų, krizių, iššūkių amžius. Prie šių besikeičiančių sąlygų besitaikant svarbu atkreipti dėmesį į mūsų valstybės švietimą ir dėti visas pastangas, kad piliečiai galėtų įgyti tinkamą išsilavinimą, kuris atitiktų pasaulinį tobulėjimą. Kintantis požiūris į šalies poreikius ir ateities vizija, atsiskleidžia svarbiausiame strateginiame šio meto … Read moreŠiuolaikinės ugdymo sistemos

Pradinio ugdymo matematikos turinio srities analizė didaktiniu aspektu

Mokymo tikslai ir jo turinys glaudžiai susiję su lingvodidaktikos problemomis, t,y. kaip ir kokius pasirinkti mokymo metodus, kurie skatintų mokytis kalbos ir padėtų jos išmokti. Mokymo procese naudotini įvairūs mokymo metodai, kad kiekvienas mokinys galėtų kuo geriau išnaudoti savo išgales ir pasiektų mokymosi tikslus. Mokymo procese ir pateikiant didaktinę medžiagą mokymo priemonėse turėtų vyrauti indukaciniai … Read morePradinio ugdymo matematikos turinio srities analizė didaktiniu aspektu

Vitamininiai augalai

Vitamininiai augalai yra svarbiausias vitaminų šaltinis žmogui ir gyvuliams. Vitamininiai augalai sukaupia nemažai vitaminų arba provitaminų (medžiagų, kurios žmogaus ir gyvulių organizme virsta vitaminais ir gali būti grynų vitaminų ar jų koncentratų, taip pat vitaminingųjų arbatų žaliava. Vitamininiams augalams priskiriami ir tie augalai, kurie, nors ir nedaug sukaupia vitaminų, bet gausiai vartojami maistui ar pašarui, … Read moreVitamininiai augalai

Pluoštiniai augalai

Pluoštinių augalų įvairiuose organuose būna pluoštinių ląstelių arba audinių. Tačiau pluoštiniais augalais galima vadinti tik tuos, kuriuose būna nemažai ir lengvai išskiriamo pluošto. Pluoštas dažniausiai būna sudarytas iš ilgų storasienių karnienos ląstelių. Pluošto ilgis gali būti nuo 4 iki 350 milimetrų, o skersmuo 12-70 mikronų. Pluoštinius augalus sąlygiškai galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmiausiai tai … Read morePluoštiniai augalai

Pašariniai augalai

Jie sudaro vieną gausiausių Lietuvoje naudingųjų augalų grupių. Dauguma jų auga pievose bei ganyklose, nemažai dirvonuose, miškuose, šlaituose, o keliolika rūšių sukultūrintos ir plačiai auginamos. Pasaulyje priskaičiuojama keletas tūkstančių augalų rūšių, tinkančių gyvulių pašarui. Lietuvoje vien iš aukštesniųjų augalų rūšių tokių būtų apie 100. Rūšių pašarinė vertė labai nevienoda. Ji priklauso nuo morfologinės bei anatominės … Read morePašariniai augalai

Medieniniai augalai

Tai medžiai ar krūmai, kurių mediena naudojama įvairiose ūkio šakose – statyboje, mašinų ir laivų, baldų, muzikos instrumentų, sporto inventoriaus, dailės dirbinių, degtukų, įvairios taros gamyboje, geležinkelių ir ryšių linijose (pabėgiai, atramos), kasybos pramonėje (sutvirtinamosios atramos), kurui. 90 – 98% absoliučiai sausos medienos masės sudaro ląstelių sienelės. Jų sudėtį sudaro celiuliozė (46-50%), ligninas (20-30%), hemiceliuliozė … Read moreMedieniniai augalai

Maistiniai augalai

Augalai kaupia visas žmogui būtinas medžiagas – baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus, organines rūgštis, mineralines medžiagas, vandenį ir kitas organizmo statybai bei jo gyvybingumui palaikyti reikalingas medžiagas. Be to, augalai sintetina medžiagų, pagerinančių maisto skonį, virškinimą, žadinančių apetitą. Manoma, jog įprastai apie 62% paros kalorijų žmogus turi gauti su augaliniu maistu, o sergant kai kuriomis ligomis, … Read moreMaistiniai augalai

Guminiai augalai

Kai kurie augalai, dažniausiai pažeistose vietose, išskiria stingstančių sulčių, vadinamų guma ar lipais. Jų išskiria akacijos, pvz.: Acacia arabica, augančios tropikuose ir subtropikuose. Jų lipai vadinami gummi. Stingstančių sulčių išskiria ir Vidurinėje Azijoje, bei Balkanuose augančios kulkšnės (Astragalus piletocladus, erinaceus, microcephalus), taip pat mums gerai žinomos vyšnios, slyvos, persikai, migdolai, abrikosai, iš spygliuočių juos išskiria … Read moreGuminiai augalai

Kaip verslą su partneriu darėm

Esame du broliai: Adomas ir Petras. Prieš kelerius metus aš. Adomas, pradėjau savo nedidelį verslą. Petro nepriėmiau, nes geria ir pritingi. Nors realiai dirbau vienas, jau pirmą mėnesį įsitikinau, kad iš tikro turiu antrąjį verslo dalininką – valstybę, atstovaujamą per VMI. Antrasis partneris (valstybė-VMI) į mano verslą neinvestavo nė cento, tačiau nuo pirmos verslo dienos … Read moreKaip verslą su partneriu darėm

Sovietinės ugdymo sistemos bruožai

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, žmonijai iškilo pagrįstas klausimas , kokios gi šios didžiulės imperijos žlugimo priežastys – ekonominės, ideologinės, politinės, kultūrinės ar dorovinės, o gal jos pavojus bandant įgyvendinti filosofines teorines idėjas tiesioginiu būdu, praktiškai nepatikrinus, kas glūdėjo švietimo sistemoje. Tai  istorijos pamoka žmonijai, liudijanti apie iš to išeis. Pedagogams kyla daug svarbių  klausimų. Ar yra … Read moreSovietinės ugdymo sistemos bruožai

Atsiminimai – Druskininkai ir Birštonas

Panemunės sėte nusėtos meškeriotojais. Išspardyti kupstai, o arčiau vandens, bešmaižiojantys net takelius pramynė. Vieni spiningu lydekas bei ešerius vilioja, kiti su devonu salačių vaikosi. Žiūrėk, pliūkšters kur tas paršelis, o spiningistas jau ir dumia tekinas, skuba. Sviedžia blizgę ir… staiga spiningo kotas išlinksta, o vandeny salatis pūkšnoja. Vidurvasarį dažnas plūdine meškere gyvą žuvytę ešeriams siūlo. … Read moreAtsiminimai – Druskininkai ir Birštonas

Rizikos grupių vaikų psichologija

Švietimo koncepcija, (1992). Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (1995), visi iki 16 metų amžiaus nepilnamečiai turi mokytis. Tačiau ne visi ir sulaukę šio amžiaus vaikai ir paaugliai lanko mokyklas. Dabartinė Lietuvos reforma išsiskiria iš kitų. Visos ankstesnės vykdavo esant daugiau ar mažiau stabiliems ūkiniams bei ekonominiams visuomenės santykiams. Dabar Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, grįžta į Vakarų … Read moreRizikos grupių vaikų psichologija

Jono Laužiko veikla

Šio unikalaus profesoriaus veikla prasidėjo nuo užjūrio kaimynų skandinavų, vėliau traukėsi labiau į vakarų Europą. Šioje manyčiau gana skirtingų tautų kultūroje J. Laužiko buvo tikslas pažinti tų kraštų mokyklų papročius. Surinkęs ne vieną toną medžiagos iki pabaigos parengia disertaciją, kurią 1940m. gina Ciuricho universitete, ir gauna filosofijos daktaro laipsnį. Apgynęs disertaciją, J. Laužikas grįžta į … Read moreJono Laužiko veikla

K. Ušinskio ir A. Dystervėgo idėjos ugdymo klausimais

Rusų pedagogas  K. Ušinskis ( 1824 – 1870 m.) K. Ušinskis laikė protą, idėjas  žmogaus ir žmonijos vystimosi varomąja jėga. , todėl ir žmogaus proto lavinimui, t. y. mokymui, mokykloje teikė ypatingą reikšmę.19 a. Epochos ypatumai ir poreikiai paskatino  filosofijos, literatūros mokslo ir meno, taip pat ir pedagogikos vystimąsi. Epocha reikalavo atkreipti dėmesį į žmogų, … Read moreK. Ušinskio ir A. Dystervėgo idėjos ugdymo klausimais

Pasaulio pažinimo pamokos įtraukiant mokinių tėvus

Per mano ilgus pedagogo metus sunkiausia užduotis būdavo įtraukti mokinių tėvelius į įvairias namų darbų užklasines veiklas. Didžioji tėvelių dalis visada randa aibę pasiteisinimų, kad tik nedalyvauti kartu su savo vaikais tokio pobūdžio veiklose.  Per tėvų susirinkimus iš tėvų išgirstu, kad tokia veikla yra mokytojos darbas, ne mūsų, mes visi turime dirbti savo darbus ir … Read morePasaulio pažinimo pamokos įtraukiant mokinių tėvus

Vaistažolių ruošimas

Neapdairiai ruošiant vaistažoles, nukenčia nemaža dalis naudingųjų veikliųjų medžiagų. Paprastai žaliavą vaistams reikia ruošti tada, kai joje būna daugiausiai veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje veikliųjų medžiagų daugiausiai būna prieš žydėjimą arba tik pradėjus žydėti, šaknyse ir šakniastiebiuose – baigiantis augalo vegetacijai, žievėje – pavasarį ir rudenį, lapuose – kai jie pilnai išauga, pumpuruose – … Read moreVaistažolių ruošimas

Rauginiai augalai

Rauginiams augalams priskiriami tanidus gaminantys augalai. Priklausomai nuo augalo rūšies tanidų randama medienoje, žievėje, šakniastiebiuose, šaknyse, lapuose, žieduose, vaisiuose. Ta-nidai paprastai kaupiami parenchiminių ląstelių vakuolėse. Jie yra sudėtingi, didelės molekulinės masės daugiaatomių fenolių junginiai. Tanidams būdingas sutraukiantis skonis. Tuo galima įsitikinti, pavyzdžiui, ragaujant neprinokusius obuolius. Daugiausia tanidų sunaudojama odų pramonėje. Odų rauginimas yra vienas iš … Read moreRauginiai augalai

Medingieji augalai

Medingiesiems augalams priskiriami dažniausiai žiediniai augalai, kurių nektarinės išskiria nektaro. Tai evoliucinis augalų prisitaikymas apdulkinimui kurį atlieka bitės ir įvairūs vabzdžiai. Nektaras išsiskiria augalui žydint. Medingųjų augalų žydėjimo pradžia ir trukmė priklauso nuo rūšies biologinių, klimatinių, geografinių ir meteorologinių sąlygų, dirvožemio, o išskiriamas nektaro kiekis priklauso nuo augalo rūšies ir yra labai nevienodas. Iš nektaro … Read moreMedingieji augalai

Kaučiukiniai augalai

Kaučiukiniai augalai kaupia savyje natūralų kaučiuką. Pagrindinę svarbą pramonei turi lateksiniai medžiai, kurie sukaupia daug ir lengvai išskiriamo kaučiuko. Kaučiukas tai stambiamolekulinis junginys, kuris perdirbamas į gumą.vSvarbiausias kaučiukinis augalas yra brazilinis kaučiukmedis. Iš Brazilinio kaučiukmedžio surenkama apie 95% pasaulyje gaunamo natūralaus kaučiuko. Kaučiukmedžiai sodinami ir pradedami sakinti nuo 10 metų amžiaus. Nemažai žolinių kaučiukinių augalų … Read moreKaučiukiniai augalai

Gutaperčiniai augalai

Gutaperčiniai augalai kaupia gutaperčą sukietėjusias į pieną panašias sultis. Gutaperča pagal cheminę sudėti ideali kaučiukui, tačiau kieta medžiaga. Gutaperča sudaryta iš angliavandenio gutos, baltyminės medžiagos ir įvairių dervų. Nuo gutos ir dervų santykio priklauso gutaperčios vertingumas. Vertingesnė ta gutaperča, kurioje yra mažiau dervų. Augaluose gutaperča kaupiasi pientakiuose kaip augalo sultys. Gutaperča nepraleidžia vandens ir elektros … Read moreGutaperčiniai augalai

Eteriniai augalai

Eteriniais augalais vadiname augalus sintetinančius eterinius aliejus. Eterinio aliejaus kiekis augale priklauso nuo augalo rūšies, vystymosi fazės, meteorologinių ir kitų svarbių sąlygų, kvapas, koncentracija ir spalva nuolat kinta, tai priklauso nuo paros meto, saulės, temperatūros ir drėgmės poveikio, ir to paties augalo aromatas tai sustiprėja, tai susilpnėja. Daugiausia eterinių aliejų sukaupia šilto klimato augalai. Pasaulyje … Read moreEteriniai augalai