nuotrupos.lt

Kalnų viršūnių įspūdžio žodžiais neišsakysi… O kada kalbama apie poilsį, gryną orą, kalnus, slidinėjimą, šokoladą, laikrodžius, karves, pieną, bankus – mintyse turima Šveicarija. Santykinai maža lyginant su kitomis Europos valstybėmis, bet savo galia – milžinė. Tai viena stambiausių finansinių imperijų Vakarų pasaulyje.  Šveicarijos gamtos grožis yra šios šalies vizitinė kortelė.

Labai anksti ryte išvykite iš Lietuvos.  Pirmoji tranzitinė šalis – Lenkija, kurios teritorija nuvažiuosite apie 750 km . Pagal dydį Lenkija – septinta Europoje. Mums, lietuviams, ji yra tarsi “langas” į Europą, nes per Lenkiją šakojasi keliai į daugelį Europos valstybių. Kelias eis per Augustavo miestą, kurį išgarsino 1862 m . pastatytas 102 km ilgio kanalas. Tai buvo Lenkijos technikos laimėjimas.

Legendomis apdainuota šalies sostinė Varšuva, turinti per tūkstantį istorinių paminklų, amžių eigoje kelis sykius buvo griaunama ir vėl klestėjo. Dabar į sostinę skverbiasi bankų ir verslo gijos iš viso pasaulio, kyla stiklu tvieskiantys dangoraižiai.    Nuo Varšuvos kelias pasuks link Žemutinės Silezijos sostinės – Vroclavo, ketvirto pagal dydį Lenkijos miesto, esančio prie Oderio upės. Vroclavas visada buvo vienu didžiausių miestų šioje Europos dalyje, o viduramžiais konkuravo su Praha. Miesto ribose yra daug upės atšakų ir kanalų, per kuriuos nutiesta 114 tiltų. Miesto simboliu laikomas kabantis Grunvaldo tiltas. Už Vroclavo prasidėję labai seni Sudetų kalnai pagyvins kraštovaizdį iki pat Lenkijos – Čekijos pasienio.  Čekijos vardas asocijuojasi su Bohemijos stiklu ir porcelianu, alumi, santechnikos gaminiais, automobiliais. Šalis garsėja knygų leidyba, aukštosiomis mokyklomis, gausybe muziejų. Nuo seno Čekija vadinama “Europos konservatorija”. Vienas gražiausių Europos miestų – Praha Jus pasitiks vėlų vakarą. Karolio tiltas, Prahos pilis – buvusi karalių rezidencija (dabar – Prezidentūra), Senojo miesto Rotušės bokštas su XV a. įrengtu astronominiu laikrodžiu – didžiulio turistų antplūdžio sulaukiantys objektai.  Čia ir pernakvokite.

Papusryčiavę išvykite į Karlovy Vary kurortą, pasaulyje geriau žinomą senuoju pavadinimu – Karlsbadas. Nuo pat viduramžių miestas garsėja dvylika karštų mineralinių šaltinių, naudojamų gydymui. Paties karščiausio šaltinio – Geizerio – vanduo naudojamas ne vien gėrimui, bet ir vonių procedūroms. Jūs turėsite galimybę išsimaudyti atvirame terminiame baseine. Yra sauna, masažo kabinetas.
Pasikėlę funikulieriumi į 556 m aukščio Draugystės kalvą, pasigėrėsite miškingomis kalvotomis apylinkėmis. Paragausite karštųjų versmių vandens. Laisvu laiku galima papietauti, pasimėgauti kurorto ramybe, pasivaikščioti. Vakare išvykite link Šveicarijos.

Kirtus Čekijos – Vokietijos sieną, naktį ar kitą rytą apie 500 km važiuokite Vokietijos teritorija: Niurnbergo kryptimi (Bavarija), po to – Štutgarto, Singeno (Badeno-Viurtembergo žemė).  Stein am Rhein – viduramžių miestelis (3 000 gyventojų), vienas gražiausių Šveicarijoje, esantis pasienyje su Vokietija. Iš amžių glūdumos išlikę kilmingų didikų būstai, kurių namų fasadai turtingai dekoruoti, puošti iškyšomis ir freskomis. Čia viskas tarsi sustingo amžiams, kaip pasakoje apie Miegančią Gražuolę. Neveltui per metus miestą aplanko 32 000 turistų. Vykite į Lozaną – prancūziškojo Vo kantono sostinę ir Tarptautinio Olimpinio komiteto būstinę. Miestas išsidėstęs ant 7 kalvų, kurios sujungtos tiltais, šiauriniame Ženevos ežero krante. Apylinkėse auginamos vynuogės, čia gaminami šalyje žinomi Vo kantono vynai. Lozanos centre, Šv.Pranciškaus aikštėje, stiebiasi to paties vardo gotikinė bažnyčia, aikštę juosia prabangios parduotuvės. O senajame mieste, Palud aikštėje, yra rotušė, Teisingumo fontanas. Iš čia laiptais pakylama iki Dievo Motinos katedros, pastatytos ant kalvos viršūnės. Šalia – Senoji vyskupija, kur dabar įsikūręs miesto muziejus, ir XIV a. pilis, tapusi kantono vyriausybės rezidencija. Ouchy priemiestyje prie ežero yra Olimpinis muziejus. Čia gali surasti duomenų apie bet kurią olimpinę sporto šaką, savo dievinamą sportininką.  Raskite nakvynę.

Ženevos ežero pakrante atvykite į Šijono pilį (XIII-XVI a.). Savojos grafų pilis yra pastatyta ant stačios uolos, iškilusios iš ežero. XVI a. pilyje buvo įkalintas F.Bonivard, kurio kančias vėliau apdainavo anglų poetas Baironas. Netoliese – Martigny miestelis. Įveikę La Forclaz perėją (1526 m), atvyksite į Chatelard parką, kuriame funikulieriumi pakilsite į 1821 m aukštį; žaviu panoraminiu traukinuku pravažiuosite mišku, uolomis, šešiais tuneliais, besigėrėdami Monblano kalnų masyvo panorama; mini funikulierius užkels prie įspūdingos Emosson užtvankos (1961 m). Atvykite į Sierre.  Pernakvokite.

Ryte išvykite Meiringen kryptimi. Jus pakerės Šveicarijos Alpių ir ežerų grožis. Juk Šveicarija grožio etalonu tapo dėl pasakiškos gamtos. Netoli Meiringen miestelio yra 1,4 km ilgio ir 200 m gylio Arės upės tarpeklis. Praėję trasa, įrengta virš upės vagos, pasigėrėsite įspūdingu gamtos tvariniu. Vietovę išgarsino rašytojas Konanas Doilis, įamžinęs romane “The final Problem” Reichenbach krioklius, prie kurių kelsitės funikulieriumi, o paskui dar šiek tiek reikės palypėti. Vykite į Kandersteg miestelį, mėgiamą turistų. Iš čia lyniniu keltuvu pasikelsite į 1 582 m aukštį, iš kur dar apie 30 min. pėstute eisite link kalnuose tyvuliuojančio Oeschinen ežero. Pasidžiaugę ypatingo grožio reginiais, pėsčiomis nusileisite į Kandersteg. Norint, galima nusileisti žemyn tuo pačiu lyniniu keltuvu. Važiuojant  nakvynei prie Interlakeno, sustokite prie skaidrumu garsėjančio Blausee ežero, kuriame auginami upėtakiai. Paieškokite nakvynės.

Rytą traukiniu pasikelkite į Jungfraujoch viršūnę – į 3 475 m aukštį virš jūros lygio. (Kai kuriems gali skaudėti ausis, be to nepatartina vykti turintiems širdies negalavimų). Šio geležinkelio nutiesimas į aukščiausiai Europoje esančią geležinkelio stotį buvo vienas iš praėjusio šimtmečio pabaigos technikos laimėjimų. Atvykus, jei leidžia oro sąlygos, galima pasivaikščioti po aplink stotį įrengtas apžvalgos aikšteles ar pasivažinėti rogėmis, traukiamomis poliarinių šunų. “Ledo rūmai”, išskobti ledyne, pasitiks skulptūromis ir nedidele moksline ekspozicija. Nuo panoraminės Sfinkso terasos pajusite kalnų didybę, svaiginantį jų grožį. Kada bepakiltumėte, visada čia atrasite sniego. Veikia kavinės, terasos, kur galima mėgautis saule, sniegynais, kalnų didybe. Nusileidę tuo pačiu traukiniu, vykite į Bruneno kurortą, besiilsintį prie Ūrio ežero – vienos iš Keturių kantonų ežero atšakos. Kelias atvers tą tikrąją Šveicariją, apie kurią net nesvajojote: vaizdingi nameliai, žaliuojančios pievos, riebios karvės kaip ant Milka šokolado, didingos Alpės, svaiginančios serpantinais… Ūrio ežerą juosia “Šveicarų kelias”, nutiestas šalies 700 metų jubiliejaus proga. Dėka įrengtų vietų, žyminčių tą ar kitą kraštą, šis kelias suteikia galimybę susipažinti su Šveicarija. Nusileiskite žemyn prie ežero, kur pastatyta koplytėlė šveicarų nacionaliniam didvyriui Viliui Teliui. Pernakvokite Brunnen kurorto apylinkėse.

Ryte vykite į Ciurichą. Nors jis ir nėra sostinė, bet turi teisę vadintis didžiausiu šalies miestu ir Šveicarijos ekonominiu centru. Jo vardas daugeliui sukelia asociacijas su “pasaulio miesto” stereotipais. Miestas įsikūręs prie vieno švariausių Europos ežerų – Ciuricho ežero ir iš jo ištekančios Limato upės, apsuptas kalnų ir miškų. Praeikite viena brangiausių pasaulyje gatvių – Banhofštrase, apsodinta liepomis, nusėta parduotuvių, kavinių. Sako, kad šioje gatvėje lankosi tie, kas turi mažai laiko ir daug pinigų. Tokius žmones čia vadina “Ciuricho gnomais” – miesto bankininkus. Senamiestis nedidelis, bet jaukus. Lindenhofo kalva – miesto lopšys, dabar – parkas. Grossmunster ir Fraumunster – dvi pagrindinės protestantiškos miesto bažnyčios. Pasivaikščioję po senamiestį, užėję į vieną kitą bažnyčią, pasigėrėję ežeru, atsisveikinkite su Šveicarija ir važiuokite namo…

One Response to “Kelionė į Šveicarijos Alpes”