nuotrupos.lt

Pirmykščiai lietuvių pinigai. Lietuviai senovėje vartojo svetimas monetas. Įvairiais lakais buvo vartojamos įvairios monetos, priklausomai nuo politinių santykių, prekybinių ryšių su kitomis tautomis. Nors Lietuva nebuvo pasaulinės prekybos centras, tačiau ribojosi su šalimis, vysčiusiomis tarptautinę prekybą. Vakaruose lietuvių kaimynai buvo prūsai – gintaro prekybos centras. Spėjama, kad ir į Lietuvą užklysdavo senovės romėnų ir graikų pirkliai, todėl graikų ir romėnų monetos randamos mūsų archeologinėse iškasenose. Ypač daug Lietuvoje rasta romėniškų monetų. Žymi jų dalis siekia II ir III m.e.a., tad manoma, kad tais laikais Lietuvoje buvo naudojami išimtinai Romos pinigai. Deja, nėra duomenų apie mūsų naudotą mokėjimo priemonę IV-IXa. Gali būti, kad tuo metu atsiskaitymo priemonė buvo kailiai, plėtojosi prekyba su arabais, iškasta daug arabiškų monetų. Xa. Tarp arabų monetų atsiranda Bizantijos, vokiečių, skandinavų pinigai, rodantys, kad Lietuvoje ėmė vystytis prekyba ir su Europos pirkliais. Bizantijos monetos pas mus pateko netiesiogiai – per rusų pirklius.

Nuo XIIIa. Į Lietuvą vis daugiau patenka vokiečių pinigų – ne tik iš prekybos ryšių su rusais, bet ir tiesiogiai per karus ir prekybinius santykius su kryžiuočiais.

Istorikų nuomone nuo XI a. Mūsų krašto vertės matas buvo žvėrių kailiai – grivina. Iš mūsų prekybos su rusais duomenų galima spėti, kad labiausiai pas mus įsigalėjusi kailinių pinigų sistema XI-XIIIa. Vėlesniais laikais vis labiau įsigali sidabro pinigai.

Pirmieji metaliniai lietuvių pinigai. Sustiprėjus krašto ūkiui grivina įgavo naują pavidalą – tam tikro svorio sidabro lazdelė. Smulkiems mokėjimams tokios lazdelės buvo kapojamos mažesniais gabalais. Taip grivna virsta “kapa”. Vėliau imta vartoti ir žodį “rublis”, atėjusį iš rusš kultūros (pirmą kartą rublis paminėtas 1337m).  Vytauto ir Jogailos rūmai vedė sąskaitybą kapomis arba rubliais. Kapos tuo laiku dar nebuvo monetos, o tik sidabro gabalai. Pirmieji ženklai pasirodė XIVa. Xva. Kapa įgijo tam tikrą formą. Sidabro grynumas būdavo tikrinamas tik prakirtus kapos kraštus. Manoma, kad kapos nebuvo bloginamos. Jos ypač klestėjo Algirdo, Kęstučio ir Vytauto laikais. Mūsų kapos įsigalėjo visuose Lietuvos užkariautuose kraštuose, jų atsirado ir Lenkijoje, Vokietijoje, Moldovoje. Vytauto Didžiojo laikais į Lietuvą atėjo ne tik vokiečių pinigai, bet ir čekų grašiai. Jie daugiausiai atėjo per prekybinius ryšius su lenkais ir netgi ėmė stumt kapas. Kapa vidaus prekybai buvo per stambus piniginis vienetas. Kai Lietuvoje padidėjo lenkų įtaka, atsirado ir lenkų pinigai, o kartu pradeda prigyti ir jų skaičiavimo sistema, atsirado i 48 grašių grivina. Tuo tarpu čekų grašiai visai nuvertėjo. Lietuviai nemėgo lenkų pinigų dėl prastos jų vertės, o lenkai pamėgo mūsų kapas.

Mūsų iškasenose pasitaiko ir rusų kapų, rusų rublių, kuriuos atnešdavo svetimšaliai pirkliai.

Pirmosios Lietuvos monetos. Kapos dar nebuvo monetos. Seniausios mūsų monetos greičiausiai yra sidabriniai pinigėliai, kurių vienoje pusėje iškaltas ieties smaigalys, o kitoje – gediminaičių stulpai. Nėra tiksliai nustatyta kurio laiko gali būti tie pinigėliai. Spėjama, kad mūsų pinigėliai pradėti kalti tarp 1378-1396m. Pinigėliai kartais vadinami denarais, denariukais. Kiek vėliau atsirado monetos su rusišku spaudu “pečat”, jos turėjo būti kaltos tuo metu, kai rusų įtaka buvo įsigalėjusi Kunigaikščio rūmuose. Pečat monetos buvo vadinamos pusgrašiais. Kaune buvo rasta monetų su raide K. Jos vadinamos dvidenariais. Dar vėlesnės kilmės nei K monetos laikomi tie Vytauto pinigai, kurių vienoje pusėje iškaltas Vytis, o kitoje – Vyties skydas su dviem kryžmomis kryžium, kartais tose monetose yra jojantis raitelis. Tikslus šių monetų pavadinimas nežinomas.

Vytauto laikais Lietuvoje buvo ne tik lietuviškos, bet ir kitų autų monetos – čekų, rusų, totorių. Totorių monetos buvo antspauduojamos lietuviškais ženklais, suteikiančiais joms galią Lietuvoje – vadinos kontrasignuotomis monetomis. (Atsirado po 1386m.) Vytauto laikų monetos paplito ir kituose kraštuose.