nuotrupos.lt

Medžiagų pinigams gamyba ir tų medžiagų tarpusavio vertės santykiai. Aukas ir sidabras turi svarbią reikšmę ne tik pinigų politikai, bet ir pinigų teorijai. Aukso ir sidabro gamyba visais laikais veikė piniginių sistemų raidą.  Brangiųjų metalų gamyba skirstoma pagal įvairius tos gamybos kitėjimus tam tikrais periodais. V.Jurgutis suskirstė juos kiek galima ilgesniais periodais.

Pirmas periodas: nuo Romos imperijos žlugimo iki VIIIa. Romos imperijos laikais romėnų rankose buvo dideli brangiųjų metalų turtai. Didelė jų dalis buvo gauta iš karo žygių, o taip pat metalus teikė kasyklos. Brangiųjų metalų gamyba ėmė mažėti nuo Konstantino Didžiojo laikų, o germanams užplūdus imperijos žemes – visai sustojo. Sukaupti turtai ėmė plaukti į Rytus.

Antrasis periodas: nuo VIIIa. Iki XIIIa. Pabaigos. Brangieji metalai Europoje ėmė vėl didėti. VIIIa. Pr. Imtos eksploatuoti ispanų senosios Pirėjo kasyklos, Čekijos, Vengrijos ir Vokiečių kasyklos. XIIa. Sidabrą ima gaminti italais, XIIIa. – prancūzai. Žymi šių metalų dalis vis dar plaukė į Rytus. XII ir XIIIa. Europos pasyvų prekybos balansą padėjo bent kiek pagerinti laimingi kryžiuočių žygiai į Rytus. Taip pat pastebėta, kad viduramžiais europiečiai stengėsi traukti iš Rytų auksą, patys mokėdami sidabru. Tokia politika sutraukė į Europą nemažus aukso kiekius, kas palyginus su sidabru, numušė aukso kainą ir įgalino kalti aukso monetas.

Trečiasis periodas: nuo XIIIa. Pabaigos iki XVa. Vidurio. Mažėjo sidabro gamyba, nes sidabro kasyklos išseko. Auksas ima pigti, o sidabras, plaukęs į Rytus – brangti.  Aukso atsargos nebedidėja, nes pralaimėjus kryžiaus karus europiečiai nebegali stambesnėmis sumomis gabenti auksą iš Rytų kraštų. Viduramžių pabaigoje Europos brangiųjų metalų atsargos vėl ima mažėti.

Ketvirtasis periodas: nuo XVa. Vidurio iki 1545m. Europa staiga tampa turtingiausia pasaulio dalimi, dėl šių priežasčių: vokiečiai ir austrai atrado naujas brangiųjų metalų kasyklas ir ėmė eksploatuoti senąsias; Portugalija ėmė eksploatuoti Azijos ir Afrikos metalų klodus; ispanai plėšia Meksikos ir Peru turtus.

Penktasis periodas: 1545-1620m. Vokiečių žemių kasyklos ima sekti, mažėja Afrikos šaltiniai, bet atsiranda naujos metalų kasyklos Amerikoje. Padidėja sidabro produkcija.

Šeštasis periodas: 1620-1700m. Priešingai nei 5-ajame periode, mažėja sidabro gamyba, didėja aukso gamyba.

Septintasis periodas. 1700-1800m. Šio periodo požymis staiga padidėjusi abiejų metalų gamyba.

Aštuntasis periodas: 1800-1848m. mažėja brangiųjų metalų gamyba. Sumažėjo Aukso gamyba, ją pradeda atstoti Rusijoje veikančios kasyklos.

Devintasis periodas: 1848-1871m. Randami dideli aukso klodai Kalifornijoje, Australijoje ir JAV. Per 20 metų pagaminama daugiau aukso nei per praėjusius 250 metų. Negirdėtai pašoka ir sidabro gamyba.

Dešimtasis periodas: 1871-1890m. Staiga nusmuko aukso produkcija. Pradeda sekti 9-ajame periode klestėjusios kasyklos. Sidabro gamyba ima didėti. Siūloma įvesti bimetalinę valiutą, kai aukso ir sidabro pinigai eitų lygiomis teisėmis.

Vienuoliktasis periodas: 1890-1937m. Aukso gamyba pradeda atgyti ir didėti.

XIX-XXa. Aukso gamyba žymiai padidėjo ne vien dėl to, kad imta geriau pažinti žemės gelmes, bet ir sugebėta žymiai patobulinti metalurgijos chemiją ir kasyklų techniką. Dar didesniu smarkumu didėjo sidabro gamyba. XXa.pr. ji pasiekė net 6 mil.kg per metus.

Nepastovūs aukso ir sidabro gamybos svyravimai be kitų padarinių turi didelės reikšmės aukso ir sidabro vertės tarpusavio santykiui, kuris veikia pasaulio pinigų sistemas.

Vakarų Europos pinigai nuo Amerikos atradimo iki XIXa. Vidurio

Nuo 1250 iki 1500 Europoje pakaitomis įsigalėdavo tai aukso, tai sidabro pinigai, kuriuos įtakojo šie veiksniai:
Sidabro ir aukso gamybos didumas;
Sidabro ar aukso pinigų bloginimas
Dinamiškas ekonominio gyvenimo jėgų augimas, t.r. kuo labiau plėtojosi ūkio gyvenimas, juo daugiau jaučiamas stambių pinigų poreikis,

Svarbus šio laikotarpio įvykis – 1695m. Anglijoje įvesta bimetalinė valiuta. Kitas svarbus įvykis – 1694 sukurtas Anglijos bankas, laikomas pirmuoju pasaulio notų banku. Anglijos notos 1704m. buvo paskelbtos teisėtomis mokėjimo priemonėmis. Tuo metu, kai anglai stengiasi sukurti pastovią valiutą, kitos Europos valdžios varo monetų bloginimo darbą. XVII-XVIIa.pr. Vadinama Kipper und Wipper perodu, kurio metu iš apyvartos išimamos senosios geresnės monetos ir gaminami blogesni, nors ir didesnės sumos, pinigai. XVIIa. Kipperiavimas ir whipperiavimas turėjo tokius pat padarinius kaip ir mūsų laikais pinigų devalvacija.

Pradėjus veikti blogos ir geros monetos (Grešamo) dėsniui anglai buvo priversti sustabdyti laisvą sidabrinių pinigų gamybą (1798m.). Pirmą kartą istorijoje sidabras buvo demonetizuotas. Anglai pirmieji sukuria aukso valiutą. Ausko pinigai tampa vienintelėmis privalomomis (valiutinėmis) teisėtomis mokėjimo priemonėmis (vardas pasilieka tas pats – svaras). Šalia anglų svaro atsirado ir Egipto, Australijos, N.Zelandijos, P.Afrikos svarai.  Įvedus tokią politiką sidabro paklausa mažėja, kaina pradeda kristi. \

V.Jurgutis nesutinka su kitų kritikų nuomone, kad anglams demonetizavus sidabrą buvo sukurta aukso diktatūra. “Jeigu ir ieškotume visų ūkio krizių priežasties vien monetiniuose veiksniuose (kas be abejo yra klaidinga), tai ir tuomet dar vargu ar būtų rimto pagrindo kaltinti Angliją” (p.97). Taigi valiutinis anglų įstatymas yra ne tiek naujų ūkio reiškinių priežastis, kiek pasikeitusių pasaulio ūkio sąlygų ir naujos metalų rinkos padarinys.

Tuo tarpu kitos Europos šalys mėgino apsaugoti sidabro valiutą. Pvz. Vokiečiai ir austrai turėjo paralelinę valiutą, t.y. aukso monetos neatstoja sidabro monetų ir atvirkščiai. Vėliau Vokietijoje, atvirkščiai Anglijai, įsigalėjo sidabro valiuta. Lygiai tokiu pat būdu prancūzų bimetalizmas virto sidabro monometalizmu. Panašiais keliais ėjo pinigų raida tų šalių, kur prancūzų pavyzdžiu pinigų sistema veikė bimetalizmo pagrindais. Sidabro pinigai įsigalėjo Europoje ir pradėta tikėti, kad sidabras ilgam pasiliks Europos valiuta. Auksas atlaikė savo pozicijas Anglijoje, Australijoje, JAV, via tik sidabras nugalėjo Europos kontinente ir Azijos kraštuose: Kinijoje, Japonijoje ir Indijoje.