Juodosios mišios

Niekas taip glaudžiai su satanizmu nesiejama,kaip juodosios mišios. Vienas pagrindinių šaltinių, kuriuo satanistai naudojasi savo ritualų pravedimui, yra  A.Š. La Vėjaus “Satanistinių ritualų knyga”. La Vey šėtono biblijoje taip aprašo  šią ceremoniją:”savo esme juodosios mišios – Romos Katalikų Bažnyčios mišių parodija , bet taip pat laisvai gali būti paverstos bet kurios kitos religinės apeigos satyra. Satanistui neatrodo, kad juodosiomis mišiomis, niekinančiomis ortodoksinius ritualus, nueita per toli. Visų susiformavusių religijų apeigos pačios yra parodijos senų pagoniškųjų ritualų, kuriais garbina tai, kas žemiška ir kūniška”. Dažniausiai šios vadinamosios mišios yra skirtos individams, kuriems vis dar yra išlikęs religijos poreikis. Šiose apeigose satanistai ne tik siekia paniekinti krikščionybę, bet taip pat skatina kulto narius grįžti į “tiesią, gryną ir jusliškai jautrią gyvulio būklę”.Taip pat siekia naujokus išvaduoti iš nežinojimo, nesuvokimo pasirenkant tikėjimą, įskiepyto jų ankstesnės religijos-krikščionybės. Satanistinių mišių esmė  – aukos aukojimas. Kentėdama ji  išlaisvina magijai reikalingą energiją, kuri paverčiama į dinaminę jėgą. Auka pasirenkama labai paprastai. Tai gali būti bet kas, kas “pažeidė” jų ramybę, ar “neteisingai” su jais pasielgė. Kartais vietoje tikros aukos gali būti naudojamas jos atvaizdas: lėlė, fotografija, piešinys, raštiškas ar net žodinis apibūdinimas. Tokiu atveju atvaizdas sunaikinamas, pavyzdžiui, subadant jį adatomis arba vinimis, aprašant sunaikinimo procesą ir pan.

juodosios misiosVieni svarbiausių juodosios magijos ritualų, kurie padeda sukoncentruoti magiškąją energiją, yra prakeikimai. Tam skirti ritualai atliekami ritualiniame, arba “intelektualinio atsipalaidavimo kambaryje”. Juos veda magistras, žyniai, vedantysis ir likusieji dalyviai. Kuo daugiau dalyvaujančių, tuo didesnis poveikis, ypač prakeiksmo ritualuose. Kaip altorius naudojamas ąžuolinis stalas, uždengtas brangia juoda medžiaga, ant jo guli nuoga moteris iššaukiančiai seksualia poza, ir laikanti abiejose rankose po juodą žvakę, nulietą iš nekrikštytų kūdikių riebalų. Ant jos pilvo statoma taurė, kuri negali būti aukso spalvos, su prostitutės krauju arba šlapimu. Kai kuriose grupuotėse naudojamas vynas, gyvulio kraujas, ar vyro sperma. Ritualiniai reikmenys yra: juodi apsiaustai su gobtuvais dengiančiais veidus, juodos ir viena balta žvakės, varpas, kalavijas arba ietis, gongas, pergamentai, o taip pat apverstas kryžius ar apversta pentagrama su ožio galva viduryje – Bafometo simbolis. Veidus satanistai sau uždengia, kad būtų lengviau išlaisvinti žemus jausmus: žiaurumą, kerštą, gašlumą ir t.t.

Satanizmas – matriarchalinis kairės rankos kultas. Juodosioms mišioms patarnauja žynys ir žynė. Vien vyriškis negali patarnauti, kadangi “neužtikrina ryšio su anapusybe”. Moteriškas pradas visada nugali, kadangi satanistai tiki, kad moteris yra arčiau velnio, negu vyras. Tiktai moteris gali atlikti pašventinamąsias apeigas ir skaityti “įžangą” (specialų ritualinį užkeikimą šėtono iškvietimui).

Dažniausiai juodosios mišios aukojamos nuo vidurnakčio iki ketvirtos valandos ryto. Manoma, kad tiksliai nustatytų mišių aukojimo taisyklių nėra ir “liturginiai” skirtumai neturi įtakos mišioms skirtinguose ordinuose. Yra žinoma net apie trisdešimt skirtingų patarnavimo variantų juodųjų mišių metu. Patys  “rimčiausi” satanistiniai ordinai savo liturgijoje naudoja lotynų kalbą.

Pačioje juodųjų mišių pradžioje apie 40 minučių skaitoma “įžanga”, po kurios seka šėtono išaukštinimas. Manoma, kad satanistai nesimeldžia, jie  yra išdidūs, ir prašyti šėtono jiems nepriimtina. Antroji dalis skirta aukų atnašavimui. Aukai skiriamas balandis, avinas, triušis arba gaidys. Gyvūnas užmušamas vienu smūgiu, kraujas supilamas į taurę ir geriamas,o auka sudeginama. Siekdami didesnės tarpusavio vienybės, dalyviai duoda po 2 ml savo kraujo, kuris supilamas į likusį taurėje gyvūno kraują. Jis sumaišomas ir geriamas, o kraujo likučiais “pašventinama” satanistų pentagrama.

Po to įšventinami nauji nariai, kurie yra priverčiami skaityti krikščionybės atsisakymą. Apeigos užbaigiamos satanistiniu himnu, kuris yra priešprieša krikščioniškai maldai “Tėve mūsų”.  Kai kur toks himnas vadinamas “Domini satanas”.

Leave a Comment