Atsinaujinančios energijos naudojimas Europoje

Didelis dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams skiriamas Europos Sąjungos šalyse. 1995 m. ES buvo 2500 MW suminės galios vėjo jėgainių, 9500 MW mažųjų hidroelektrinių, 30 MW fotoelektrinių įrenginių, 6,5 mln. kv. metrų saulės kolektorių ir sunaudojama energetiniams reikalams 44,8 Mtne biomasės. 1997 m. Europos Komisija sudarė Baltąją knygą “Ateities energija: atsinaujinantys energijos šaltiniai”, kurioje numatyta strategija ir veiksmų planas iki 2010 m. Pagrindinis strateginis tikslas – pasiekti, kad atsinaujinančių šaltinių energijos sunaudojimas sudarytų 12 proc. bendro vidinio ES energijos suvartojimo. Veiksmų plane numatoma pasiekti šias įvairių atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimo apimtis: vėjo – 40 GW, hidroenergijos – 105 GW (iš jų mažos HE – 14 GW); fotoelektros – 3 GWp; biomasės – 135 Mtne; saulės kolektorių – 100 mln. kv. metrų, saulės pasyviųjų šildymo sistemų – 35 Mtne. Nors šio plano įgyvendinimas pareikalaus 74 milijardų ECU investicijų, o tai sudaro 30 proc. investicijų į energetikos sektorių, tačiau leis sukurti 500-900 tūkst. naujų darbo vietų, sumažinti kuro importą 17,4 proc. (šiuo metu ES importuoja 50 proc. energijos), o 402 mln. t per metus sumažinti angliarūgštės sklaidą.

Kaip pažymima minėtame ES dokumente, šio plano įgyvendinimas ne tik mažina aplinkos taršą ir didina energijos tiekimo patikimumą, bet ir leidžia sukurti naujas darbo vietas, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, be to, skatinamas kaimiškųjų regionų ekonominis vystymasis, individualūs, nedideli projektai lengvai finansuojami, yra didelė ir besiplečianti pasaulinė rinka šioms technologijoms.
Visos ES valstybės priima atsinaujinančios energijos programas.

saules energijaES parlamentas nuolat pabrėžia atsinaujinančių energijos šaltinių reikšmę. Vakarų Europos šalyse skiriama daug dėmesio atsinaujinančios energijos technologijoms tirti ir vystyti, ypatingą dėmesį sutelkiant į atsinaujinančios energijos konkurentabilumo didinimą. Nors atsinaujinančios energijos šaltiniai iki XIX a. buvo tradiciniai, tačiau šiuo metu jie vystomi šiuolaikinių aukšto lygio technologijų pagrindu. Mokslinio tyrimo, technologijų kūrimo ir demonstravimo reikalams atsinaujinančios energijos srityje skiriama daug lėšų. Ketvirtoji tinklinė tyrimo, technologijų kūrimo ir demonstravimo programa ir ypač Saulės energijos panaudojimo būdai nebranduolinės energijos programa prioritetus teikia atsinaujinančiai energijai, tam skiriamat net 45 proc. programos biudžeto.

Daug lėšų atsinaujinančius energijos šaltinius tirti, kurti ir naudoti skiria kai kurių Vakarų Europos valstybių vyriausybės. Pavyzdžiui, Vokietijoje pagal federalinę mokslinių tyrimų rėmimo programą 1996-2000 m. alternatyvių energotechnologijų tyrimams skiriama 23 proc. biudžeto asignavimų mokslui.

Šiuo metu Lietuvoje pagrindiniai pirminiai energijos šaltiniai yra importuotas organinis ir branduolinis kuras. Lietuva importuoja apie 93 proc. reikiamų pirminių energijos išteklių.

Atsinaujinanti energija pirminės energijos balanse Lietuvoje šiuo metu sudaro tik 5-6 proc. Tai iš esmės yra malkos ir Kauno HE pagaminta energija.

Nors Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje siektinas atsinaujinančios energijos indėlis sudaro 12,2 proc. pirminių energijos išteklių, tačiau joje šis rodiklis yra deklaratyvaus pobūdžio, nenumatant tyrimo, technologijų kūrimo, taikymo darbų, įstatyminės teisinės bazės kūrimo ir finansavimo šaltinių.

Minėtoje ES Baltojoje knygoje akcentuojamas asignavimų padidinimas atsinaujinančios energijos šaltinių tyrimo, technologijų vystymo ir demonstravimo tikslams ypatingą dėmesį skiriant technologijų tyrimo ir vystymo planams, kuriais siekiama sukurti naujus būdus ir procesus, pritaikytus vietiniams ir regioniniams poreikiams.

Leave a Comment