Kategorijos

Alokoholio poveikis

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.  Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja, apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.

Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie ” alkohol “, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino girtavimą.

Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus skysčius. XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės. Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32%.

alkoholizmasPasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais, t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau žmonių vartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų alkoholikais, pakanka 1 – 3  nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam “reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.

Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna įvairios. Jos būdingai kinta priklausomai nuo mažiaus. Iki 11 metų alkoholio paragaujama arba “atsitiktinai, arba jo duodama ” dėl apetito “, ” gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo gėrimo.

Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų ” motyvuojama ” tuo, kad ” buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų “, ” dėl kompanijos “, ” dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės. Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.

Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas, psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju? Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.  Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti, atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta psichika.

Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o ” vidiniai narkotikai “.

pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kad ir labai mažas alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad, alkoholiui patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius. Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio, sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.

Todėl geriantis žmogus tampa dirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai, dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių, sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas. Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę.

Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus ir trumpas. Jautrūs svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie nuo ko nors ” padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai. Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai nesveiki žmonės. Alkoholis greičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes, kurių dvasinis gyvenimas neturtingas.

Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu. Girtam jūra iki kelių, o bala iki ausų… Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės.

Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri būtina treniruojantis ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: ” Bokalas alaus – kibiras prakaito “.Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl alkoholio. Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai.

Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros! To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai piktnaudžiauja alkoholiu. Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vitaminų, ypač B grupės. Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų ” badas “.  Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 – 16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai ir morališkai

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>