Organizacinė sistema

Sąvokos “ organizacinis “ sutinkamos periodinėje spaudoje, Mokslinėje literatūroje, vartojamas įvairiuose deriniuose: org. struktūra, org. mechanizmas, org. valdymas, sistema, org. tikslai ir pan. Autoriai vartoja šiuos terminus, suteikdami jiems įvairų turinį, tačiau nepateikia visai arba pateikia nekonstruktyvu jų apibrė žimą. Organizacijų reorganizavimo, valdymo ir kompiuterizavimo darbų patirtis sako, jog reikalingas pakankamai struktūriškas (konstruktyvus, inžineriškas) organizacinių sitemų apibrėžimas.

Literatūroje sutinkami keli labai skirtingi organizacojos paskirties aiškinimai, bandymai apibrėžti organizacinę sistemą. Tarptautinių žodžių žodynas pateikia du sąvokos “organizacija” aiškinimus: 1) kieno nors struktūra, sandara, sistema.2) Žmonių kolektyvas susidaręs ar sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui , dažnai turi atskirą turta ir valdymo padalinius. Enciklopedinis žodynas rašo, kad “organizacija” yra: 1) procesų arba veiksmų visuma skirta ryšių tarp visumos dalių sudarymui ir tobulinimui. 2) Grupė žmonių, kuriuos jungia bendra progarama arba bendras tikslas, ir kurie veikia pagal nustatytas taisykles ir procedūras.

organizacines sistemosGarsioji Britų enciklopedija teigai, kad “organizacijos’ sąvoka gali turėti tokia prasmę, tai yra administracinė ir funkcinė struktūra (biznio ar politinės partijos) taip pat tokios struktūros personalas.Vienas iš labiausiai paplitusių savo laiku organizacijos esmės apibudinimų: organizacija yra sistema, kurios tiksalas yra žmonių, įrengimų ir darbo įrankių veiksmų ir sąntykių suderinimas siekiant gauti visuomeninį produktą.

Sisteminės analizės specialistas S. Jangas organizaciją apibrėžė kitaip: organizacijos yra tikslingos žmonių, bendradarbiaujančių savo asmeninio gerbuvio didinimui, sistemos.
Visuma būdingų savybių ir apibrėžia organizacinę sistemą, kaip atskirą sistemų tipą. Organizacijos turi ir daugiau specifinių savybių, netik paminėtus valdymo proceso įpatumus, kurie išskiria jas kaip atskirą sistemų tipą vadinama organizacinėmis sistemomis.

Org sitemą mes suprantame ir tirsime  kaip atskirą sudėtingų sitemų tipą. Org sitemos apibrėžimas turi būti praktiškai naudingas, pavyzdžiui, sudarant informacijos procesų  organizacijose modelius, skirtus organizacijų valdymo analizei ir kompiuterizavimui. Tai struktūrinia org modeliai, kurie yra kompiuterizuotų informacijos sistemų (IS) pagrindas. Šių modelių savybės nulemia IS funkcines galimybes ir efektyvumą.Vienas iš konstruktyvių sistemos apibrėžimo būdų yra sistemos esminių savybių įvardijimas. Žinomas mokslininkas R.Ackoff pateikė org sistemos apibrėžimą nurodydamas tokias būtinas jos sąvybes:

1.     savybė.Organizacija yra valinga (aktyvi) sistema, kuri susideda mažiausiai iš dviejų valingų (aktyviu) elementų, turinčių bendrą tikslą. Terminus “valinga sistema” ir “valingas elementas” įvedė R. Ackoff. Sistema arba jos elementas yra “ valingas” jei jis: 1) turi tikslą 2) pasirenka kelius ir būdus šiam tikslui pasiekti 3) sugeba pakeisti tikslą, susidarius tam tikroms aplinkybėms. “Aktyvaus elemento (sistemos)” sąvoka, kurią įvedė V. Burkov savo turiniu yra artima “ valingo elemento” sąvokai. Sąvokos “aktyvi sitema” ir “valinga sistema” gali būti vartojamos , kaip sinonimai.

2.     savybė. Sistemoje egzistuoja darbo pasidalijimas. Atskirau sistemos elementai ( arba posistemės) vykdo skirtingsa funkcijas,siekdami bendro tikslo. Pvyzdžiui, gamybinėje organizasijoje yra tokios pagrindinės funkcijos: marketingas, produkto projektavimas (inžinerija), produkto gamybos planavimas, gamyba, apskaita.

3.     savybė. Skirtingos sistemos posistemės gali atsiliepti vienos į kitų veiksmus tiesiogai stebėdamos arba komunikacinių priemonių pagalba. Org sistemoje turi būti pakankamai išvystytos komunikacinės priemonės įgalinančios perduoti tarp sistemos dalių visą reikalingą informaciją. Seniausios komunikavi mo preimonės, tokioskaip kurjeris, telefonas šio mentu pakeitė faksai, elektroninis paštas, kompiuteriniai tinklai,Internetas.

4.     savybė. Bent viena sistemos posistemė visos sistemos valdymo funkciją. Org sistemoje turi būti padalinys, kuris užsima visos organizacijos veiklos valdymu. Priklausomai nuo organizacijos veiklos pobūdžio, tai gali būti administracija, direkcija, cecho biuras, valdyba, rektoratas ar kaip kitaip vadinamas

5.      savybė. Organizacinė sistema būtinai formuoja tam tikrą materialią išeigą (produktą, paslaugą) vykdydama konkretų technologinį procesą. Org veikla neturi prasmės jei nėra materialios išeigos : gaminio ar paslaugos. Kiekvienos org. paskirtis yra siejama su konkrečiais produktais ar paslaugomis kurie suformuojami vykdant technologinį procesą  transformuojant materialius ir energetiniu resursus į produktą .

6.     savybė. Org sistemos posistemės ( padaliniai ), formuodami sistemos išeigą ( produktą, paslaugas ) sudaro hierarchinę struktūrą viena kitos atžvilgiu . Todėl sakoma, kad org sistemoms būdinga padalinių hierarchija ir su ja susijus procesų hierarchija. Aukščiausiame lygyje yra valdymo padaliniai, kurie valdo sistemos išeigos farmavimą kordinuodami žemesnių padalinių veiklą. Kiekvienas padalinys (posistemė) atlieka savo funkciją  konkretų informacinį ar (ir) medžiaginį  energetinį procesą, būtiną sistemos pageidaujamoss išeigos suformavimui. Medžiaginius  energetinius produkto formavimo procesus vykdantys padaliniai sudaro valdomajį objektą ; informacinius procesus, t.y. produkto formavimo valdymą atliekantys padaliniai priklauso valdančiajai sistemai. Todėl galima atskirai apibrėžti organizacijos padalinių hierarchiją org vykdomų procesų hierarcija (funkcijų hier.)  Visos org valdymas turi savo technologinę tvarką – valdymo ciklą. Esminis valdymo proceso resursas yra informacija, kuri susideda iš tokių skirtingų dalių: duomenų, žinių ir tikslų. Org valdymo tikslas vygdomas nuosekliais etapais, kurių metu sąveikauja duomenys, žinios ir tikslai, nukreipdami org prie globalaus tikslo. Valdymo ciklas užtikrina sistemos išeigos suformavimą  produkto išleidimą ar paslaugos atlikimą.

7.     savybė. Org sistemos valdymo ciklas susideda iš trijų etapų: a) valdomojo objekto būsenos, interpretavimo proceso, b) duomenų apdorojimo bei valdymo sprendimo priėmimo proceso , c) spredimo realizavimo proceso. Interpretavimo procesas suformuoja technologinio proceso informacinį modelį, kurį analizuodama organizacijos administracija (valdančioji sistema) sprendžia visas valdymo problemas. Informacinis modelis  tai visuma užpildytų dokumentų, kuriuse esantys rodikliai aprašo organizacijos elementų būsenas konkrečiu laiko momentu. Interpretavimo procesas apima tiek pačių dokumentų formų kūrimą, tiek dokumentų pildymą, duomenų perdavimą ir kaupimą duomenų bazėje. Kaupiamų rodiklių struktūra ir prasmė ( t.y. dokumentų sudėtis ) priklauso nuo organizacijos tikslų. Teoriniu požiuriu tai reiškia, kad interpretavimsa yra semantinio pobūdžio informacijos apdorojimas.
Valdančioji sistema tvarko gautus duomenis, jAuos sistemina atlieka skaitčiavimus, formuoja suvestines, kurių pagrindu formuluoja valdymo sprendimus. Duomenų apdorojimo procedūros ir sprendimo priėmimo taisyklės priklauso nuo organizacijos tikslų, kurie apibrėžia org elgseną  ekonominėje socialinėje aplinkoje. Teoriniu požiūriu tai reiškia, kad valdančiojoje sistemoje vykdomas semantinis ir pragmatinis informacijos apdorojimas.Valdymo sprendimo realizavimas  sudėtingas procesas. Kiekviena konkretų valdymo sprendimą tiri realizuoti atitinkami org padaliniai, esantys įvairiuose hierarchijos lygiuose. Kiekvienas padalinys turi savo nuosavus tikslus. Todėl padaliniai konkreti¬zuodamo gautus “vykdymui” valdymo sprendimus, būtinai  “priderina” juos prie savo tikslų ir potikslių. Teoriniu požiūriu tai reiškia, kad spredimo realizavimo metu atliekams informacijos apdorojimas semantiniu ir pragmatiniu aspektais. Valdymo ciklais galima aprašyti ir visos organizacijos valdymo eigą ir atskirų vidinių org procesų (valdymo procesų) eigą. Atlikta org valdymo ciklo savybių analizė įgalina suformuluoti dar vieną svarbią org sistemos savybę.

8.     savybė. Informacijos apdorojimas org sistemos valdymo metu yra intelektualaus pobūdžio, nes org valdymo cikle sąveikauja duomenys, žinios ir tikslai, užtikrinantys inf. Apdorojima trimis aspektais: sintaksiniu, semantiniu ir pragmatiniu. Semiotika  viena iš mokslo apie inf. krypčių  teigia , kad yra trys inf. tyrimo aspektai: sintaksinis , semantimis ir pragmatinis. Subjektas (techninis įrenginys, žmogus, org. ar org padalinys) gali skirtingai apdoroti inf.: 1) vienu iš šių aspektų, pavyzdžiui, atlikti sintaksinę analizę, ar semantinę arba pragmatinė analizę.2) dviem ar visais trimis aspektais.
Jei inf. apdorojama visais trimis aspektais , tai toks procesas yra semiotinis arba intelektualus inf. apdorojimas. Org sistemos valdymo ciklo analizė sako, kad org valdymo cikle inf. apdorojama visais trimis aspektais. Todėl trumpai org sistemą galimą apibrėžti kaip sudėtingų sistemų tipą, kuriose inf. apdorojimsa yra intelektualus.

Leave a Comment