nuotrupos.lt

Medingiesiems augalams priskiriami dažniausiai žiediniai augalai, kurių nektarinės išskiria nektaro. Tai evoliucinis augalų prisitaikymas apdulkinimui kurį atlieka bitės ir įvairūs vabzdžiai. Nektaras išsiskiria augalui žydint. Medingųjų augalų žydėjimo pradžia ir trukmė priklauso nuo rūšies biologinių, klimatinių, geografinių ir meteorologinių sąlygų, dirvožemio, o išskiriamas nektaro kiekis priklauso nuo augalo rūšies ir yra labai nevienodas.

Iš nektaro bitės gamina medų. Nektaras susideda iš monosacharidų – gliukozės bei fruktozės ir disacharido – sacharozės. Be to, kai kurių augalų nektare esti maltozės, melibiozės, rafinozės, daugiaatomių spiritų, dekstrinų, azoto junginių, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių ir vitaminų.

Iš medingųjų augalų bitės, be nektaro, dar renka žiedadulkes. Jos iš žiedadulkių gamina bičių duoną, kuria maitina lervas. Kai kurie medingieji augalai, tokie kaip tuopos, beržai, vyšnios, be nektaro ir žiedadulkių, dar išskiria dervinių medžiagų, kurias bitės perdirba į bičių klijus — pikį.

Žiedadulkėse esti amino rūgščių, riebalų, angliavandenių, fermentų, daug įvairių vitaminų, svarbių mineralinių elementų. Iš žiedadulkių gaminamoje bičių duonoje vyksta sudėtingi biocheminiai procesai, dėl to joje, palyginus su žiedadulkėmis, padaugėja pieno rūgšties ir angliavandenių, taip pat atsiranda ir naujų junginių, iš kurių paminėtinas vitaminas K.

Medingųjų augalų rūšių yra žinoma gana daug, tačiau praktiškai tokių augalų, kurių žiedai išskiria bitėms prieinamo nektaro, yra kiek virš 200 rūšių. Pagal išskiriamo nektaro kiekį vertingiausi Lietuvoje yra: baltažiedis vikmedis, liepos, geltonžiedis žirnmedis, siauralapė ožrožė, paprastasis ežeinis, barkūnai, paprastasis viržis. Nemažai nektaro yra ir vaismedžių – obelų, vyšnių, slyvų, taip pat vaiskrūmių agrastų, aviečių, serbentų, ir lauko pasėlių – grikių, liucernos, saulėgrąžos, pievų – čiobrelių, kiaulpienių, dobilų, taukių, miško augalų – gluosnių, šermukšnių, bruknių.