Vitamininiai augalai

Vitamininiai augalai yra svarbiausias vitaminų šaltinis žmogui ir gyvuliams. Vitamininiai augalai sukaupia nemažai vitaminų arba provitaminų (medžiagų, kurios žmogaus ir gyvulių organizme virsta vitaminais ir gali būti grynų vitaminų ar jų koncentratų, taip pat vitaminingųjų arbatų žaliava. Vitamininiams augalams priskiriami ir tie augalai, kurie, nors ir nedaug sukaupia vitaminų, bet gausiai vartojami maistui ar pašarui, todėl organizmas aprūpinamas reikalingu vitaminų kiekiu.

žemuogės
žemuogės

Dabar žinoma daugiau kaip 40 vitaminų. Jie paprastai skirstomi į 2 grupes – tirpius vandenyje (pavyzdžiui, C, P, B grupės) ir tirpius riebaluose (A, D, E, K).
Vitamino C (askorbininės rūgšties) daug yra įvairių rūšių erškėčių, dygliuotojo šaltalankio, aktinidijų, juodojo serbento vaisiuose, pavasarinės raktažolės, paprastosios žemuogės lapuose; B grupės vitaminų (B1 – tiamino, B2 – riboflavino, B6 – piridoksino ir kt.), taip pat vitamino PP (nikotininės rūgšties) -varpinių augalų sėklose, ypač gemaluose; folinės rūgšties – žemuogėse, kopūstuose, špinatuose ir kitose lapinėse daržovėse; provitamino A (karotino) – morkose, erškėčių bei šermukšnių vaisiuose, dilgėlės lapuose; vitamino E (tokoferolio) – šaltalankio vaisių bei erškėčio sėklų aliejuje; vitamino P (bei vadinamųjų bioflavonoidų – citrino, rutino, hesperidino, antocianų, leukoantocianų, katechinų) – grikių žaliojoje masėje, arbatos lapuose, miškinės obels, mėlynės, vaivorų, šermukšnių vaisiuose; vitamino K (filochinono) -kopūstuose, špinatuose, morkose; provitamino D (ergosterino, dehidrocholinosterino) – špinatuose, kopūstuose. Ypač vertingi augalai, kaupiantys po keletą vitaminų (erškėčiai, šaltalankis).

Leave a Comment