Kategorijos

Briedukas – valgomasis grybas

Smulkūs arba vidutinio stambumo. Kepurėlė 5-7 cm aukščio, iki 6 cm skersmens, kūgiška, tuščiavidurė, išakyta panašiomis į bičių korį akutėmis, suaugusi su kotu, ochrinė, geltonai ruda, ruda, tamsiai ruda, juodai ruda. Kotas 5-8 cm ilgio, 2-3 cm storio, tuščiaviduris, išilgai raukšlėtas, su duobutėmis, pamatinė dalis sustorėjusi, suaugusi su kepurėle, baltas, gelsvas. Trama gelsva, trapi, […]

Vitamininiai augalai

Vitamininiai augalai yra svarbiausias vitaminų šaltinis žmogui ir gyvuliams. Vitamininiai augalai sukaupia nemažai vitaminų arba provitaminų (medžiagų, kurios žmogaus ir gyvulių organizme virsta vitaminais ir gali būti grynų vitaminų ar jų koncentratų, taip pat vitaminingųjų arbatų žaliava. Vitamininiams augalams priskiriami ir tie augalai, kurie, nors ir nedaug sukaupia vitaminų, bet gausiai vartojami maistui […]

Pluoštiniai augalai

Pluoštinių augalų įvairiuose organuose būna pluoštinių ląstelių arba audinių. Tačiau pluoštiniais augalais galima vadinti tik tuos, kuriuose būna nemažai ir lengvai išskiriamo pluošto. Pluoštas dažniausiai būna sudarytas iš ilgų storasienių karnienos ląstelių. Pluošto ilgis gali būti nuo 4 iki 350 milimetrų, o skersmuo 12-70 mikronų.

subrendę linai

Pluoštinius augalus sąlygiškai galima suskirstyti […]

Pašariniai augalai

Jie sudaro vieną gausiausių Lietuvoje naudingųjų augalų grupių. Dauguma jų auga pievose bei ganyklose, nemažai dirvonuose, miškuose, šlaituose, o keliolika rūšių sukultūrintos ir plačiai auginamos. Pasaulyje priskaičiuojama keletas tūkstančių augalų rūšių, tinkančių gyvulių pašarui. Lietuvoje vien iš aukštesniųjų augalų rūšių tokių būtų apie 100. Rūšių pašarinė vertė labai nevienoda. Ji priklauso nuo morfologinės […]

Medieniniai augalai

Tai medžiai ar krūmai, kurių mediena naudojama įvairiose ūkio šakose – statyboje, mašinų ir laivų, baldų, muzikos instrumentų, sporto inventoriaus, dailės dirbinių, degtukų, įvairios taros gamyboje, geležinkelių ir ryšių linijose (pabėgiai, atramos), kasybos pramonėje (sutvirtinamosios atramos), kurui. 90 – 98% absoliučiai sausos medienos masės sudaro ląstelių sienelės. Jų sudėtį sudaro celiuliozė (46-50%), ligninas […]

Maistiniai augalai

Augalai kaupia visas žmogui būtinas medžiagas – baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus, organines rūgštis, mineralines medžiagas, vandenį ir kitas organizmo statybai bei jo gyvybingumui palaikyti reikalingas medžiagas. Be to, augalai sintetina medžiagų, pagerinančių maisto skonį, virškinimą, žadinančių apetitą. Manoma, jog įprastai apie 62% paros kalorijų žmogus turi gauti su augaliniu maistu, o sergant kai […]

Guminiai augalai

Kai kurie augalai, dažniausiai pažeistose vietose, išskiria stingstančių sulčių, vadinamų guma ar lipais. Jų išskiria akacijos, pvz.: Acacia arabica, augančios tropikuose ir subtropikuose. Jų lipai vadinami gummi. Stingstančių sulčių išskiria ir Vidurinėje Azijoje, bei Balkanuose augančios kulkšnės (Astragalus piletocladus, erinaceus, microcephalus), taip pat mums gerai žinomos vyšnios, slyvos, persikai, migdolai, abrikosai, iš spygliuočių […]

Atsiminimai – Druskininkai ir Birštonas

Panemunės sėte nusėtos meškeriotojais. Išspardyti kupstai, o arčiau vandens, bešmaižiojantys net takelius pramynė. Vieni spiningu lydekas bei ešerius vilioja, kiti su devonu salačių vaikosi. Žiūrėk, pliūkšters kur tas paršelis, o spiningistas jau ir dumia tekinas, skuba. Sviedžia blizgę ir… staiga spiningo kotas išlinksta, o vandeny salatis pūkšnoja. Vidurvasarį dažnas plūdine meškere gyvą žuvytę ešeriams siūlo. […]

Vaistažolių ruošimas

Neapdairiai ruošiant vaistažoles, nukenčia nemaža dalis naudingųjų veikliųjų medžiagų. Paprastai žaliavą vaistams reikia ruošti tada, kai joje būna daugiausiai veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje veikliųjų medžiagų daugiausiai būna prieš žydėjimą arba tik pradėjus žydėti, šaknyse ir šakniastiebiuose – baigiantis augalo vegetacijai, žievėje – pavasarį ir rudenį, lapuose – kai jie pilnai […]

Rauginiai augalai

Rauginiams augalams priskiriami tanidus gaminantys augalai. Priklausomai nuo augalo rūšies tanidų randama medienoje, žievėje, šakniastiebiuose, šaknyse, lapuose, žieduose, vaisiuose. Ta-nidai paprastai kaupiami parenchiminių ląstelių vakuolėse. Jie yra sudėtingi, didelės molekulinės masės daugiaatomių fenolių junginiai. Tanidams būdingas sutraukiantis skonis. Tuo galima įsitikinti, pavyzdžiui, ragaujant neprinokusius obuolius.

Daugiausia tanidų sunaudojama odų […]

Medingieji augalai

Medingiesiems augalams priskiriami dažniausiai žiediniai augalai, kurių nektarinės išskiria nektaro. Tai evoliucinis augalų prisitaikymas apdulkinimui kurį atlieka bitės ir įvairūs vabzdžiai. Nektaras išsiskiria augalui žydint. Medingųjų augalų žydėjimo pradžia ir trukmė priklauso nuo rūšies biologinių, klimatinių, geografinių ir meteorologinių sąlygų, dirvožemio, o išskiriamas nektaro kiekis priklauso nuo augalo rūšies ir yra labai […]

Kaučiukiniai augalai

Kaučiukiniai augalai kaupia savyje natūralų kaučiuką. Pagrindinę svarbą pramonei turi lateksiniai medžiai, kurie sukaupia daug ir lengvai išskiriamo kaučiuko. Kaučiukas tai stambiamolekulinis junginys, kuris perdirbamas į gumą.vSvarbiausias kaučiukinis augalas yra brazilinis kaučiukmedis. Iš Brazilinio kaučiukmedžio surenkama apie 95% pasaulyje gaunamo natūralaus kaučiuko. Kaučiukmedžiai sodinami ir pradedami sakinti nuo 10 metų amžiaus.

Nemažai žolinių kaučiukinių augalų […]

Gutaperčiniai augalai

Gutaperčiniai augalai kaupia gutaperčą sukietėjusias į pieną panašias sultis. Gutaperča pagal cheminę sudėti ideali kaučiukui, tačiau kieta medžiaga. Gutaperča sudaryta iš angliavandenio gutos, baltyminės medžiagos ir įvairių dervų. Nuo gutos ir dervų santykio priklauso gutaperčios vertingumas. Vertingesnė ta gutaperča, kurioje yra mažiau dervų. Augaluose gutaperča kaupiasi pientakiuose kaip augalo sultys.

November 13th, 2011 | Tags: , , | Category: Gamta | Leave a comment

Eteriniai augalai

Eteriniais augalais vadiname augalus sintetinančius eterinius aliejus. Eterinio aliejaus kiekis augale priklauso nuo augalo rūšies, vystymosi fazės, meteorologinių ir kitų svarbių sąlygų, kvapas, koncentracija ir spalva nuolat kinta, tai priklauso nuo paros meto, saulės, temperatūros ir drėgmės poveikio, ir to paties augalo aromatas tai sustiprėja, tai susilpnėja. Daugiausia eterinių aliejų sukaupia šilto […]

Derviniai augalai

Derviniais augalais vadiname dervas sintetinančius medžius, krūmus ir žolinius augalus. Dervos augaluose kaupiasi stiebe, lapuose, žievėje, sėklose. Dervas augalai išskiria natūraliai arba juos pažeidus. Dažniausiai dervos turi antiseptinių medžiagų, ore ir šviesoje kietėja, taip apsaugodamos augalą nuo kenkėjų ir ligų.

Pagal konsistenciją natūralios dervos skirstomos į skystąsias, minkštąsias ir […]

Dekoratyviniai augalai

Dekoratyvinių augalų savybes sunku apibrėžti, kadangi dekoratyvumo požymiai suprantami labai įvairiai ir sunku visa tai apibrėžti. Dekoratyvūs augalai puošia žmogaus aplinką, dažniausiai puošnūs augalų žiedai, bet žiedai žydi palyginus trumpai, tad daugelis dekoratyvių augalų rūšių vertinami dėl gražių ir ilgai išsilaikančių lapų, gražių ir įdomių vaisių ar dėl jų bendro įdomaus pavidalo, […]

Dažiniai augalai

Dažiniai augalai įvairiose savo dalyse kaupia dažinius organinius junginius, kurie panaudojami įvairioms medžiagoms dažyti. Šie junginiai, dažniausiai glikozidai, kaupiasi augalo stiebuose (mediena, žievė), lapuose, žieduose, vaisiuose, sėklose, šaknyse, ar ląstelių skysčiuose. Yra žinoma daugiau nei 2000 augalinių dažų, tačiau dažniausiai naudojami apie 130. Augant chemijos pramonei, augalinius dažus daugelyje sričių pakeitė gerokai pigesni […]

Celiulioziniai augalai

Celiuliozinių augalų audiniuose susikaupia daug techniniam perdirbimui tinkamų pluoštinių ląstelių, kurios įvairių technologijų būdu lengvai atskiriamos nuo balastinių medžiagų ir gaunamas augalinis pluoštas ar celiuliozė. Grynos celiuliozės augaluose neaptinkama. Celiuliozė yra pagrindinis ląstelių sienelių komponentas, kur, be jos, yra ir lignino.

Įvairiuose augalų audiniuose celiuliozės yra nevienodas kiekis. Daugiausia celiuliozės susikaupia […]

Aliejiniai augalai

Visuose augaluose yra bent keletas procentų riebalų, tačiau kai kurie augalai jų sukaupia gerokai daugiau, Tokius augalus ir vadiname aliejiniais augalais, jie yra svarbi augalinio aliejaus žaliava. Augalų aliejus svarbus, niekuo nepakeičiamas augalinis produktas, tiesiogiai vartojamas maistui, arba maisto pramonėje: konditerijos, konservų, margarino, duonos gamyboje. Dar viena svarbi aliejaus panaudojimo sritis – kuro […]

Naudingieji augalai

Žmogus vartoja augalus įvairioms savo reikmėms tenkinti jau labai seniai. Iš pradžių augalai buvo vartojami įvairiai, būta netgi nesėkmių, bet per ilgesnį laiką, sukaupus patirties, atrinktos tinkamiausios, kuriam nors tikslui tinkančios augalų rūšys.

Naudingų augalų rūšių įvairiose šalyse buvo rasta šimtai ir tūkstančiai. Daugelis maistinių naudingųjų augalų rūšių ilgainiui buvo pradėtos […]

Konkursas žvejams

Zvejosvetaine.lt skelbia laimikių konkursą “Pirmojo ledo belaukiant”. Siųsk savo žvejybos laimikio nuotraukas, arba tapk zvejosvetaine.lt facebook draugu ir laimėk iliustruotą enciklopediją “Žuvys ir žūklė Lietuvoje”. […]

Briedžio anekdotas

Bėga Briedis per mišką, žiūri kiškis į veną leidžiasi. Briedis: “Ei Žvairy, tu ką čia darai. Geriau einam, palakstysim. Sportas – sveikata”. Bėga briedis, o paskui kiškis. Žiūri – lapė už krūmo LSD ant liežuvio deda. Briedis: “Tu Ką Rudoji, pakvaišai? Save žaloji, geriau einam palakstysim, pasportuosim”. Bėga briedis, o paskui zuikis ir […]

Saulės energija – ateities energijos šaltinis

Šiuo metu tradicinėje energetikoje pagrindiniai pirminės energijos šaltiniai yra iškasamas organinis ir branduolinis kuras. Tačiau pasaulyje vis labiau ryškėja tokio kuro naudojimo pasekmės: didėja aplinkos užterštumas, priklausomybė nuo kuro importo, mažėja lengvai gaunamo kuro, kaip nafta, dujos, aukštos kokybės akmens anglis, resursai. Angliarūgštės, sieros junginių, azoto oksidų, angliavandenilių, kietų dalelių sklaida lydi organinio […]

Visata ir mokslas

Pažvelgus į dangų giedrą naktį galima suskaičiuoti apie 4000 žvaigždžių. Akylesnis stebėtojas gali pamatyti kiek daugiau, ne toks akylas – kiek mažiau žvaigždžių. Daug tai ar mažai? Ar tai – jau visa Visata? Jei ne, tai kokią jos dalį taip žiūrėdami matome? Nesunku patikrinti, kad apsiginklavę paprasčiausiu binokliu tuščioje plikai akiai vietoje galima […]

Žemė, saulė ir mėnulis

Taigi, Žemė yra apvali ir pati sukasi apie savo ašį, nes žvaigždės yra per toli, kad galėtų taip greitai ir visos vienu metu kas parą apie mus apsisukti. Kur nukreipta jos sukimosi ašis, galima susigaudyti iš minėtos praeitoje paskaitoje nuotraukos. Ji eina per abu Žemės polius, ir šiaurinis galas visiškai atsitiktinai šiuo metu […]