Rasos taškas

Rasos taškas – temperatūra, kurioje vandens garai, esantys ore, virsta sočiaisiais (t. y., oras, turintis pradinę temperatūrą ir sąlyginį drėgnį, daugiau nebegali priimti drėgmės). Rasos taške yra pusiausvyra tarp garavimo ir kondensacijos procesų. Šioje temperatūroje ant santykinai šaltų paviršių susiformuoja rasa arba šerkšnas (pastaruoju atveju vadinama šerkšno tašku). Santykinis oro drėgnis rasos taške yra 100%. … Read moreRasos taškas

Kelionės į pietinę Kroatiją

Dalmatija – pietinė Kroatijos dalis. Čia puikų jūros vaizdą papuošia dar ir kalnų gamtovaizdis. Makarskos kurortas žemyne (ne saloje) pasiūlys įvairiausius paplūdimius, daug vandens pramogų. Nebus nuvilti ir nardymo mėgėjai. Makarska – kurortas su naktiniu gyvenimu. Čia gausu restoranų, kavinukių, diskotekų. 1 diena    Ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją, Čekiją.    Nakvynė viešbutyje Čekijoje. 2 … Read moreKelionės į pietinę Kroatiją

Kelionė į Slovėniją

Slovėnija – tai nedidukė valstybė, tarsi įsprausta tarp Austrijos, Italijos, Vengrijos, Kroatijos bei Adrijos jūros. Didingi Alpių kalnai ir slėniai, upės ir kriokliai, ežerai, miškai, paslaptingosios karstinės olos, šilta smaragdinė jūra, alyvmedžių giraitės, vynuogynai bei gausus istorinis palikimas – tai Slovėnijos veidas 1 d. Anksti ryte išvykstame iš Vilniaus. Kelionė per Lenkiją, Čekiją. Nakvojame kur … Read moreKelionė į Slovėniją

Automobilių įtaka aplinkos užterštumui

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra daugiau kaip pusė milijono įvairių automobilių ir jų skaičius didėja. Automobiliai teršia aplinką išmetamosiomis dujomis ir dideliuose miestuose jie yra pagrindinis atmosferos teršimo šaltinis.Matavimai rodo, jog daugelyje Vilniaus rajonų užterštumas švino aerozoliais buvo 3 – 18 kartų didesnis už leistiną, anglies monoksido kiekis piko valandomis viršijo normas 2 – 3 … Read moreAutomobilių įtaka aplinkos užterštumui

Spygliuočių sandara ir dauginimasis

Žinomiausi plikasėklių augalų atstovai – spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis. Pušys labai paplitusios, jos auga smėlynuose, kalkingame kalnų dirvožemyje, ant plikų uolų, įsišaknydamos jų plyšiuose. Pušies, augančios kietame dirvožemyje, pagrindinė šaknis labai tvirta ir giliai įsiskverbusi į žemę. Smėlingame dirvožemyje augančios pušies, be  pagrindinės šaknies gerai išsivysto ir šoninės šaknys. Pušų, augančių pelkėtose dirvose, pagrindinė šaknis … Read moreSpygliuočių sandara ir dauginimasis

Vandens kokybės rodikliai

Kiekvienos rūšies dugno bestuburiai gyvūnėliai turi savo pamėgtą vietą ir gerai jaučiasi esant tam tikroms fizinėms ir cheminėms vandens savybėms. Vieni jų yra atsparūs teršalams ir gali gyventi palyginti įvairiomis sąlygomis, o kiti – jautrūs sąlygų pasikeitimui gyvūnai – gali būti vandens biologinės kokybės rodikliais. Patekus teršalams į vandenį, bentoso gyvūnėliai negali persikelti į kitą … Read moreVandens kokybės rodikliai

Vanduo upėse

Augalus, gyvus organizmus bei vandenį, sausumą, ir atmosferą į nedalomą visumą jungia ne vien vandens apytakos ratas. Visa susieja gyvybės saitai, kartais akivaizdūs, o dažnai tik numanomi, pažįstami tiems, kurie sugeba įžvelgti gamtos vyksmų esmę. Dažnai sunku nusakyti vandens ekosistemos ribas, nes jos dalių tarpusavio priklausomybė ir medžiagų apytaka neapsiriboja vandens telkiniu ir aprėpia didesnes … Read moreVanduo upėse

Vandens tarša

Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokykė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą. Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos … Read moreVandens tarša

Vanduo

Sena kaip pasaulis, bet tikra tiesa – be vandens mūsų planetoje nebūtų gyvybės. Be maisto žmogus gali išgyventi iki dviejų mėnesių, be vandens – vos kelias paras. Vanduo sudaro apie du trečdalius visų gyvosios gamtos organizmų, o žmogaus kūno masės – 70%. Skirtingose žmogaus  kūno dalyse vandens kiekis nevienodas: širdyje ir smegenyse jo yra apie … Read moreVanduo

Dažniausiai užduodami klausimai apie pandeminį gripą A(H1N1)

Dažniausiai užduodami klausimai apie pandeminį gripą A(H1N1)v 1. Kas yra gripo A(H1N1)v virusas? Gripo A(H1N1)v virusas – tai naujas gripo viruso potipis, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau nebuvo nustatytas. 2. Kuo skiriasi pandeminis A(H1N1)v gripas nuo kiaulių gripo? Gripo … Read moreDažniausiai užduodami klausimai apie pandeminį gripą A(H1N1)

Grybavimo taisyklės Lietuvos miškuose

1. Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės (toliau vadinama taisyklės) nustato grybavimo tvarką visuose Lietuvos Respublikos miškuose (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos) ir grybų pardavimo bei supirkimo tvarką. 2. Grybautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Miškų įstatymo, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje įstatymų bei teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimų. 3. Grybauti … Read moreGrybavimo taisyklės Lietuvos miškuose

Lietuvos ežerai

Lietuvoje yra apie 6000 gamtinės kilmės ežerų. Apie 3000 ežerų – didesni kaip 0,5 ha ir yra maždaug tiek pat mažesnių kaip 0,5 ha ežerų. Visi ežerai drauge užima apie 914 km2. Šalies vidutinis ežeringumas – 1,4 %. Ežeringiausios yra Baltijos aukštumos, kurios tęsiasi nuo Vištyčio iki Drūkšių ežero. Daugiausia ežerų telkšo Aukštaičių aukštumoje, šiaurės … Read moreLietuvos ežerai

Apie Baltijos jūrą

Vidinė šiaurės Europos jūra priklausanti Atlanto vandenyno baseinui, kurią nuo Šiaurės jūros, o kartu ir nuo Atlanto vandenyno skiria Zundo, Mažojo ir Didžiojo Belto, Kategato ir Skagerako sąsiauriai.Ji yra 54o ir 65o50o šiaurės platumos bei 9o ir 30o 20o rytų ilgumos. Jūros bangos skalauja net 9 Europos valstybių pakrantes. Beveik pusė jūros ploto tenka trims … Read moreApie Baltijos jūrą

Grybai ir grybavimas

Grybavimas mūsų šalies miškuose kasmet darosi vis populiaresnis. Sėkmingiau grybauja tie, kurie daugiau žino apie grybus, jų augimo vietas, laikosi grybavimo nurodymų. Grybauti pradedama tuomet, kai miške pasirodo pirmieji grybai. Pirmosios miškuose pradeda dygti voveraitės, ūmėdės. Tačiau grybais vadina tik baravykus. Esant palankioms gamtinėms sąlygoms, grybavimo sezonas prasideda birželio mėnesio viduryje. Valgomieji grybai yra vertingas … Read moreGrybai ir grybavimas