Satanistinis mokymas

Satanizmas yra tam tikra žmogaus dvasios orientacija, pasižyminti krikščioniškų vertybių neigimu, neapykanta joms. Satanistams pats Šėtonas yra kovos, priešinimosi, priešgyniavimo, galios bei valdžios dievas. Jie tvirtina, kad visos religijos yra melagingos, kadangi jų daug ir visos jos sugalvotos žmonių, linkusių į mazochizmą. Šėtono šventyklos turi tarnauti laisvam žmonijos siautėjimui, neribotam gyvuliškumui. Savo apeigose satanistams būtina … Read moreSatanistinis mokymas

Satanistinės bendruomenės

Pasaulyje yra daugybė satanistinių brolijų, vienos iš jų vadina save ordinais, kitos gi bažnyčiomis. Satanistines grupuotes galima suskirstyti į keturis lygius, priklausomai nuo veiklos rimtumo ir žmonių pritraukimo: Pirmasis lygis – tai asmeniškai studijuojantys, mėgėjai. Šiam lygmeniui priklauso individai, kuriuos pritraukė populiarios knygos ar kiti prieinami šaltiniai. Antrajam priklauso psichopatiniai satanistai, kuriems atrodo, jog satanizmas … Read moreSatanistinės bendruomenės

Satanistinių kultų atsiradimas ir išplitimas

Velnio garbinimo kultai egzistavo dar prieš krikščionybę. XVIII a. Anglijoje gana trumpą laiką egzistavo Pragaro ugnies klubas, per Benjaminą Frankliną išplitęs net Amerikos kolonijose. XX am. pr. Pradėta kalbėti apie Aleisterio Crowley (1875-1947) veiklą. A.Crowley pasivadinęs “antikristu”, ”žvėrimi 666 iš Apokalipsės” gimė Anglijoj, Lemingtone, religingoje puritonų šeimoje. Suaugęs nutraukė santykius su savo šeima, rašė pornografinius … Read moreSatanistinių kultų atsiradimas ir išplitimas

Visata ir mokslas

Pažvelgus į dangų giedrą naktį galima suskaičiuoti apie 4000 žvaigždžių. Akylesnis stebėtojas gali pamatyti kiek daugiau, ne toks akylas – kiek mažiau žvaigždžių. Daug tai ar mažai? Ar tai – jau visa Visata? Jei ne, tai kokią jos dalį taip žiūrėdami matome? Nesunku patikrinti, kad apsiginklavę paprasčiausiu binokliu tuščioje plikai akiai vietoje galima pastebėti naujų … Read moreVisata ir mokslas

Žemė, saulė ir mėnulis

Taigi, Žemė yra apvali ir pati sukasi apie savo ašį, nes žvaigždės yra per toli, kad galėtų taip greitai ir visos vienu metu kas parą apie mus apsisukti. Kur nukreipta jos sukimosi ašis, galima susigaudyti iš minėtos praeitoje paskaitoje nuotraukos. Ji eina per abu Žemės polius, ir šiaurinis galas visiškai atsitiktinai šiuo metu “remiasi” danguje … Read moreŽemė, saulė ir mėnulis

Demokratinė biurokratijos kontrolė

Iš šios trumputės sampratos galėčiau maždaug išsivaizduoti, kaip veikia  modernioje visuomenės sistemoje administracinis biurokratinis personalas, kuris moko valdžia. Apie legaliosios valdžios santykius su biurokratiniu administraciniu personalu apibūdina esminius biurokratinio organizavimo principus. Šie principai dažnai remiasi biurokratijos požiūriu į demokratinę kontrolę, o tai jau sukelia didžiules diskusijas.  Biurokratinė sprendimų priėmimo tvarka meta tam tikrą iššūkį demokratinėms … Read moreDemokratinė biurokratijos kontrolė

Biurokratijos samprata

Kad geriau įsigilinti į šiuolaikinę biurokratija visuomenėje reiktų trumpai pasamprotauti apie pačią  šiuolaikinę biurokratija. Šiuo metu Šis terminas vartojamas mažiausiai keturiomis reikšmėmis: Biurokratija kaip socialinė grupė – tai žmonės, dirbantys biuruose.Biurokratija kaip valdymo sistema, kurioje dominuoja pareigūnai.Biurokratija kaip elgesio būdas – tai elgesys, paremtas visuotinio taisykliųtaikymu. Kai mes sakome, kad problema yra sprendžiama biurokratiškai,mes turime … Read moreBiurokratijos samprata

Laisvės įsakymas

Mėginat apibrėžti laisvės turinį, atsiranda du jos aspektai: Laisvė neigiama prasme kaip nepriklausomybė nuo gamtinio priežastingumo ir empirinių determinantų. Laisvė teigiama prasme kaip praktinio proto įsakymų savasis leidimas, praktinio proto autonomija – grynasis spontaniškumas. Autonomijos ir heteronomijos perskyra: autonomija – nepriklausymas nuo niekino kito, savarankiškumas. Heteronomija – klausymas kitų motyvų ir paklusnumas kitiems determinantams. Tai … Read moreLaisvės įsakymas

Kanto praktika

Praktika arba morale užsiima praktinis protas. Apie praktinį protą yra kalbama sistemos visumoje šia prasme praktika yra transcendenciškoji ir metafizikos sritys. Teorinis protas – sugebėjimas pažinti. Valia  – sugebėjimas norėti. Valios aprašymo schema yra subjekto ir objekto tarpusavio santykiai, kurie išsireiškia sinteze, tik čia jos kitoks pobūdis. Subjektas veikia objektą ir tas veikimas yra tiesioginis, … Read moreKanto praktika

Kanto etinė visuomenė

Etikoje I. Kantas, panašiai kaip ir pažinimo teorijoje, operuoja abstrakčiomis, spekuliatyviai išvestomis sąvokomis. Jis galvoja, kad protas nustato apriorines elgesio taisykles, moralės dėsnius, kurių žinojimas ir laikymasis apsprendžia žmogaus moralinę vertę. Daug dėmesio vokiečių klasikas skiria moralinio gėrio analizei. Ir tai suprantama. Moralė visada siejama su gėriu. Juk visa, kas moralu, yra gera. Tačiau tai, … Read moreKanto etinė visuomenė

Apie Kantą

Filosofu Imanueliu Kantas, kuris buvo gan artimas mūsų tautai. Biografai pasakoja, kad I. Kantas buvęs galingos dvasios, stiprios valios ir mechanine ir logine atmintim bei fantazija, galbūt todėl šio filosofo esybė nėra tokia eilinė ir iki šių dienų universitetai skiria daug dėmesio šiam filosofui. Svarbiausia I. Kanto etikoje, atrodo, yra tai, kad čia akcentuojamas moralės … Read moreApie Kantą

Seimo kontrolieriai

Seimo kontrolieriams yra mažiau darbo, tačiau atsakingumas yra didesnis. Juk Seimo kontrolieriai tiria skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Jie taip pat tiria Seimo narių jam perduotus Lietuvos Respublikos piliečių skundus, taip pat gali tirti užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės skundus. Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu skiria penkis Seimo … Read moreSeimo kontrolieriai

Valstybės kontrolė

Visa Valstybės kontrolės evoliucija tarpukario metais ir mūsų šaliai vėl atkūrus nepriklausomybę rodo, kad joje dirbantys žmonės nuolat ieškojo būdų, kaip padėti valstybės vadovams išmintingai valdyti bendrą tautos turtą ir finansinius išteklius. Kiekvienas laikmetis kėlė konkrečius uždavinius. Šiuolaikiniame moderniame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje finansų valdymas tapo ypač sudėtinga ir atsakinga valstybės valdymo sritimi. „Enron“, šiuo … Read moreValstybės kontrolė

Liberalizmas ir konservatizmas

Liberalizmas yra ideologija ir politika, ginanti individualias žmogaus teises, rinkos ekonomiką su būdinga jai konkurencija, minimalų valstybinį reguliavimą ir nuosaikų reformizmą socialinėje sferoje. Svarbiausias liberalizmo principas yra žmogaus laisvė, kaip būtina kitų jo teisių  realizavimo prielaida. Liberalų požiūriu – laisvė yra aukščiausia ir absoliuti vertybė, apribota tik viena sąlyga – nesikėsinti į kitų žmonių laisvę, … Read moreLiberalizmas ir konservatizmas

Konservatizmo ir liberalizmo ideologijų gimimas

Ideologija yra, kaip rašė Robertas Nisbet’as, – “pakankamai darni moralinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių idėjų visuma, tvirtai ir akivaizdžiai susijusi su politika bei politine galia /…/. Priešingai negu laikina nuomonių samplaika, ideologija gyvuoja netrumpą laiko tarpą” Didelę įtaką ideologijoms susiformuoti turėjo Didžioji Prancūzų revoliucija. Anglas Edmundas Burke (liet. Bekas arba Berkas) ir jo 1790 m. … Read moreKonservatizmo ir liberalizmo ideologijų gimimas

Pinigų vertė

Pinigų paklausa. V.Jurgutis, aiškindamas pinigų paklausą, nesieja jų su gyvais pinigais, o apskritai su mokėjimo priemonėmis, arba tiksliau jis nedaro skirtumų tarp gyvų ir bankinių pinigų. Pinigų paklausos teorija artimai susieta su tokiu ūkiškomis gėrybėmis visuomenės aprūpinimu, kurios yra organizuotas rinkos pagrindais. (Tokia rinkos visuomenė vadinama tautos ūkiu). Tautos ūkio pinigų paklausa nėra visų krašto … Read morePinigų vertė

Pinigai ir valstybė

V.Jurgutis aiškina, kad pinigus sukūrė ne valstybė ir ne teisė, bet pačios ūkinio gyvenimo sąlygos. Taigi, jis sako, kad ūkis pinigus kuria, o valstybė juos tvarko.  Nors privačių pinigų atsiradime valstybė tiesiogiai ir nedalyvauja, tačiau savo įstatymais tiesiogiai ir netiesiogiai tvarko privačių pinigų kūrybą bei veikimą. Valstybė tiesiogiai tvarko privačių pinigų kūrybą bei veikimą, leisdama … Read morePinigai ir valstybė

Pinigų sistemos

Pinigų sistema yra planingas, vieninga mintimi pagrįstas pinigų sutvarkymas. Kapitalistinis ūkis, pagal V.Jurgutį, remiasi: asmens laisve, privatine nuosavybe, darbo pasidalinimu. Taigi, tokią ūkio santvarką galima vadinti laisvos rinkos ūkio santvarka. Laisvos mainų rinkos ūkio reikalavimus turi atitikti tokie pinigai, kurie: turi palyginti pastovią vertę, kuri bus ir pastovi pirkimo galia, krašto ir užsienio pageidaujami, nes … Read morePinigų sistemos

Pinigų esmė ir funkcijos

Pinigų terminą apibrėžti yra sunku, kadangi pinigai istorijoje pasireikšdavo įvairiomis formomis, ne visada atlikdavo tas pačias funkcijas. Kai kurie ekonomistai visai atsisakė mokslinio pingų apibrėžimo ir pinigais laiko tai, kuo paprastai galima įsigyti gėrybių ir apmokėti skolas. Atmetus pinigų funkcija ir remiantis vien tik jų medžiaga būtų sudėtinga apibrėžti pingus. Todėl V.Jurgutis pinigų esmę aiškinasi … Read morePinigų esmė ir funkcijos

Lietuvos pinigai nuo Vytauto laikų

Laisvosios Lietuvos pinigai. Dar Vytauto laikais Lietuvoje paplito čekų grašis, kuris visiškai išstumia lietuviškąsias kapas. Tik XVa., po 60m, vėl imami kalti lietuviški pinigai denariukai ar pinigėliai. Ypač mūsų pinigais ir jų kalimu rūpinosi kunigaikštis Aleksandras (1492-1506m.). Tačiau būtent jo laikų ant mūsų pinigų šalia mūsų Vyčio atsirado ir lenkų erelis. 1501 m. nutariama, kad … Read moreLietuvos pinigai nuo Vytauto laikų

Pinigai 1931-1938 metais

Didelėmis pastangomis buvo atstatyti karo ir pokarinės infliacijos sugriauti pinigai.  Anglija. 1931m  atpalaidavo svarą nuo aukso standarto. Anglijos mokėjimų balansas tapo pasyvus, išaugo jo deficitas ir rijo aukso atsargas. Angliją prislėgė didžioji ekonominė krizė: aukšti gamybos kaštai numušė eksportą ir pakėlė vidaus rinkoje dirbinių kainas, biudžetas paskendo deficituose, atsirado 2,5 milijono bedarbių. Pasaulio pingų rinką … Read morePinigai 1931-1938 metais

Pinigai pokario ir iki 1931m.

1920m. suskaičiavus visų kariavusių valstybių karo išlaidas paaiškėjo, kad Didysis karas kainavo 2250 milijardus litų. Visų valstybių skolos išaugo 88 milijardais litų ir sudarė 110 milijardų skolą. JAV, stodamos į karą, darė pelningą operaciją ir karui pasibaigus pateikė Europai milžiniškas sąskaitas. Amerikos pavyzdžiu Europos valstybės irgi pateikia viena kitai milžiniškas skolų sąskaitas. Didysis karas buvo … Read morePinigai pokario ir iki 1931m.

Pinigai iki ir pasaulinio karo metais

XIXa. Viduryje vėl smarkiai padidėjo aukso gamyba ir labai pakilo aukso paklausa, nes finansinio kapitalizmo sukurtas kredito ūkis reikalavo nuolatinių stambių ir greitai vykdomų mokėjimų, kuriems labiausiai ir tiko monetų ir lydinių pavidalu auksas. Taip pat padidėjo sidabro produkcija ir paklausa. Keičiasi aukso ir sidabro vertės santykis. Pagal Greašamo dėsnį aukso pinigai tampa blogesniaisiais pinigais. … Read morePinigai iki ir pasaulinio karo metais

Vakarų Europos pinigai po Amerikos atradimo

Medžiagų pinigams gamyba ir tų medžiagų tarpusavio vertės santykiai. Aukas ir sidabras turi svarbią reikšmę ne tik pinigų politikai, bet ir pinigų teorijai. Aukso ir sidabro gamyba visais laikais veikė piniginių sistemų raidą.  Brangiųjų metalų gamyba skirstoma pagal įvairius tos gamybos kitėjimus tam tikrais periodais. V.Jurgutis suskirstė juos kiek galima ilgesniais periodais. Pirmas periodas: nuo … Read moreVakarų Europos pinigai po Amerikos atradimo

Lietuvos pinigai iki Amerikos atradimo

Pirmykščiai lietuvių pinigai. Lietuviai senovėje vartojo svetimas monetas. Įvairiais lakais buvo vartojamos įvairios monetos, priklausomai nuo politinių santykių, prekybinių ryšių su kitomis tautomis. Nors Lietuva nebuvo pasaulinės prekybos centras, tačiau ribojosi su šalimis, vysčiusiomis tarptautinę prekybą. Vakaruose lietuvių kaimynai buvo prūsai – gintaro prekybos centras. Spėjama, kad ir į Lietuvą užklysdavo senovės romėnų ir graikų … Read moreLietuvos pinigai iki Amerikos atradimo