Kategorijos

Augalinės vaistinės žaliavos ruošimas

Naudingieji augalai yra turtas, todėl juos reikia globoti ir tausoti. Neapdairiai ruošiant žaliavą, nukenčia didelė dalis naudingųjų augalų sąžalynų, nyksta reti augalai. Dėl to reikia žinoti, kada, kur ir kokius augalus rinkti, koks vienos ar kitos rūšies rinkimo periodiškumas ir specifika. Paprastai žaliavą vaistams reikia ruošti tada, kai joje būna daugiausiai veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų […]

Guminiai augalai

Kai kurie augalai, dažniausiai pažeistose vietose, išskiria stingstančių sulčių, vadinamų guma ar lipais. Jų išskiria akacijos, pvz.: Acacia arabica, augančios tropikuose ir subtropikuose. Jų lipai vadinami gummi. Stingstančių sulčių išskiria ir Vidurinėje Azijoje, bei Balkanuose augančios kulkšnės (Astragalus piletocladus, erinaceus, microcephalus), taip pat mums gerai žinomos vyšnios, slyvos, persikai, migdolai, abrikosai, iš spygliuočių […]

Rauginiai augalai

Rauginiams augalams priskiriami tanidus gaminantys augalai. Priklausomai nuo augalo rūšies tanidų randama medienoje, žievėje, šakniastiebiuose, šaknyse, lapuose, žieduose, vaisiuose. Ta-nidai paprastai kaupiami parenchiminių ląstelių vakuolėse. Jie yra sudėtingi, didelės molekulinės masės daugiaatomių fenolių junginiai. Tanidams būdingas sutraukiantis skonis. Tuo galima įsitikinti, pavyzdžiui, ragaujant neprinokusius obuolius.

Daugiausia tanidų sunaudojama odų […]

Medingieji augalai

Medingiesiems augalams priskiriami dažniausiai žiediniai augalai, kurių nektarinės išskiria nektaro. Tai evoliucinis augalų prisitaikymas apdulkinimui kurį atlieka bitės ir įvairūs vabzdžiai. Nektaras išsiskiria augalui žydint. Medingųjų augalų žydėjimo pradžia ir trukmė priklauso nuo rūšies biologinių, klimatinių, geografinių ir meteorologinių sąlygų, dirvožemio, o išskiriamas nektaro kiekis priklauso nuo augalo rūšies ir yra labai […]

Kaučiukiniai augalai

Kaučiukiniai augalai kaupia savyje natūralų kaučiuką. Pagrindinę svarbą pramonei turi lateksiniai medžiai, kurie sukaupia daug ir lengvai išskiriamo kaučiuko. Kaučiukas tai stambiamolekulinis junginys, kuris perdirbamas į gumą.vSvarbiausias kaučiukinis augalas yra brazilinis kaučiukmedis. Iš Brazilinio kaučiukmedžio surenkama apie 95% pasaulyje gaunamo natūralaus kaučiuko. Kaučiukmedžiai sodinami ir pradedami sakinti nuo 10 metų amžiaus.

Nemažai žolinių kaučiukinių augalų […]

Gutaperčiniai augalai

Gutaperčiniai augalai kaupia gutaperčą sukietėjusias į pieną panašias sultis. Gutaperča pagal cheminę sudėti ideali kaučiukui, tačiau kieta medžiaga. Gutaperča sudaryta iš angliavandenio gutos, baltyminės medžiagos ir įvairių dervų. Nuo gutos ir dervų santykio priklauso gutaperčios vertingumas. Vertingesnė ta gutaperča, kurioje yra mažiau dervų. Augaluose gutaperča kaupiasi pientakiuose kaip augalo sultys.

November 13th, 2011 | Tags: , , | Category: Gamta | Leave a comment

Eteriniai augalai

Eteriniais augalais vadiname augalus sintetinančius eterinius aliejus. Eterinio aliejaus kiekis augale priklauso nuo augalo rūšies, vystymosi fazės, meteorologinių ir kitų svarbių sąlygų, kvapas, koncentracija ir spalva nuolat kinta, tai priklauso nuo paros meto, saulės, temperatūros ir drėgmės poveikio, ir to paties augalo aromatas tai sustiprėja, tai susilpnėja. Daugiausia eterinių aliejų sukaupia šilto […]

Derviniai augalai

Derviniais augalais vadiname dervas sintetinančius medžius, krūmus ir žolinius augalus. Dervos augaluose kaupiasi stiebe, lapuose, žievėje, sėklose. Dervas augalai išskiria natūraliai arba juos pažeidus. Dažniausiai dervos turi antiseptinių medžiagų, ore ir šviesoje kietėja, taip apsaugodamos augalą nuo kenkėjų ir ligų.

Pagal konsistenciją natūralios dervos skirstomos į skystąsias, minkštąsias ir […]

Dekoratyviniai augalai

Dekoratyvinių augalų savybes sunku apibrėžti, kadangi dekoratyvumo požymiai suprantami labai įvairiai ir sunku visa tai apibrėžti. Dekoratyvūs augalai puošia žmogaus aplinką, dažniausiai puošnūs augalų žiedai, bet žiedai žydi palyginus trumpai, tad daugelis dekoratyvių augalų rūšių vertinami dėl gražių ir ilgai išsilaikančių lapų, gražių ir įdomių vaisių ar dėl jų bendro įdomaus pavidalo, […]

Dažiniai augalai

Dažiniai augalai įvairiose savo dalyse kaupia dažinius organinius junginius, kurie panaudojami įvairioms medžiagoms dažyti. Šie junginiai, dažniausiai glikozidai, kaupiasi augalo stiebuose (mediena, žievė), lapuose, žieduose, vaisiuose, sėklose, šaknyse, ar ląstelių skysčiuose. Yra žinoma daugiau nei 2000 augalinių dažų, tačiau dažniausiai naudojami apie 130. Augant chemijos pramonei, augalinius dažus daugelyje sričių pakeitė gerokai pigesni […]

Celiulioziniai augalai

Celiuliozinių augalų audiniuose susikaupia daug techniniam perdirbimui tinkamų pluoštinių ląstelių, kurios įvairių technologijų būdu lengvai atskiriamos nuo balastinių medžiagų ir gaunamas augalinis pluoštas ar celiuliozė. Grynos celiuliozės augaluose neaptinkama. Celiuliozė yra pagrindinis ląstelių sienelių komponentas, kur, be jos, yra ir lignino.

Įvairiuose augalų audiniuose celiuliozės yra nevienodas kiekis. Daugiausia celiuliozės susikaupia […]

Aliejiniai augalai

Visuose augaluose yra bent keletas procentų riebalų, tačiau kai kurie augalai jų sukaupia gerokai daugiau, Tokius augalus ir vadiname aliejiniais augalais, jie yra svarbi augalinio aliejaus žaliava. Augalų aliejus svarbus, niekuo nepakeičiamas augalinis produktas, tiesiogiai vartojamas maistui, arba maisto pramonėje: konditerijos, konservų, margarino, duonos gamyboje. Dar viena svarbi aliejaus panaudojimo sritis – kuro […]

Naudingieji augalai

Žmogus vartoja augalus įvairioms savo reikmėms tenkinti jau labai seniai. Iš pradžių augalai buvo vartojami įvairiai, būta netgi nesėkmių, bet per ilgesnį laiką, sukaupus patirties, atrinktos tinkamiausios, kuriam nors tikslui tinkančios augalų rūšys.

Naudingų augalų rūšių įvairiose šalyse buvo rasta šimtai ir tūkstančiai. Daugelis maistinių naudingųjų augalų rūšių ilgainiui buvo pradėtos […]