Kategorijos

Socializmas

Žmonijos istorijoje nėra nei vienos ideoogijos, palikusios tokį ryškų pėdsaką pasaulio istorijoje. Dėl šios ideologijos žuvo ir tebežūna žmonės. Ja besivadovaujančios valstybės patyrė ekonominį krachą, vis dažniau dienos šviesą išvysta nauji įrodymai apie jos vardu daromus nusiklatimus, tačiau visviena atsiranda žmonės , kuria ja tiki, arba kurie mano, kadK.Markso mokslas buvo mėginamas įgyvendinti […]

Demokratinė biurokratijos kontrolė

Iš šios trumputės sampratos galėčiau maždaug išsivaizduoti, kaip veikia modernioje visuomenės sistemoje administracinis biurokratinis personalas, kuris moko valdžia. Apie legaliosios valdžios santykius su biurokratiniu administraciniu personalu apibūdina esminius biurokratinio organizavimo principus. Šie principai dažnai remiasi biurokratijos požiūriu į demokratinę kontrolę, o tai jau sukelia didžiules diskusijas. Biurokratinė sprendimų priėmimo tvarka meta tam tikrą […]

Biurokratijos samprata

Kad geriau įsigilinti į šiuolaikinę biurokratija visuomenėje reiktų trumpai pasamprotauti apie pačią šiuolaikinę biurokratija. Šiuo metu Šis terminas vartojamas mažiausiai keturiomis reikšmėmis: Biurokratija kaip socialinė grupė – tai žmonės, dirbantys biuruose.Biurokratija kaip valdymo sistema, kurioje dominuoja pareigūnai.Biurokratija kaip elgesio būdas – tai elgesys, paremtas visuotinio taisykliųtaikymu. Kai mes sakome, kad problema yra sprendžiama […]

Laisvės įsakymas

Mėginat apibrėžti laisvės turinį, atsiranda du jos aspektai: Laisvė neigiama prasme kaip nepriklausomybė nuo gamtinio priežastingumo ir empirinių determinantų. Laisvė teigiama prasme kaip praktinio proto įsakymų savasis leidimas, praktinio proto autonomija – grynasis spontaniškumas. Autonomijos ir heteronomijos perskyra: autonomija – nepriklausymas nuo niekino kito, savarankiškumas. Heteronomija – klausymas kitų motyvų ir paklusnumas kitiems […]

Kanto praktika

Praktika arba morale užsiima praktinis protas. Apie praktinį protą yra kalbama sistemos visumoje šia prasme praktika yra transcendenciškoji ir metafizikos sritys. Teorinis protas – sugebėjimas pažinti. Valia – sugebėjimas norėti. Valios aprašymo schema yra subjekto ir objekto tarpusavio santykiai, kurie išsireiškia sinteze, tik čia jos kitoks pobūdis. Subjektas veikia objektą ir tas veikimas […]

Kanto etinė visuomenė

Etikoje I. Kantas, panašiai kaip ir pažinimo teorijoje, operuoja abstrakčiomis, spekuliatyviai išvestomis sąvokomis. Jis galvoja, kad protas nustato apriorines elgesio taisykles, moralės dėsnius, kurių žinojimas ir laikymasis apsprendžia žmogaus moralinę vertę. Daug dėmesio vokiečių klasikas skiria moralinio gėrio analizei. Ir tai suprantama. Moralė visada siejama su gėriu. Juk visa, kas moralu, yra gera. […]

Apie Kantą

Filosofu Imanueliu Kantas, kuris buvo gan artimas mūsų tautai. Biografai pasakoja, kad I. Kantas buvęs galingos dvasios, stiprios valios ir mechanine ir logine atmintim bei fantazija, galbūt todėl šio filosofo esybė nėra tokia eilinė ir iki šių dienų universitetai skiria daug dėmesio šiam filosofui. Svarbiausia I. Kanto etikoje, atrodo, yra tai, kad čia […]

Seimo kontrolieriai

Seimo kontrolieriams yra mažiau darbo, tačiau atsakingumas yra didesnis. Juk Seimo kontrolieriai tiria skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Jie taip pat tiria Seimo narių jam perduotus Lietuvos Respublikos piliečių skundus, taip pat gali tirti užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės skundus. Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu skiria […]

Valstybės kontrolė

Visa Valstybės kontrolės evoliucija tarpukario metais ir mūsų šaliai vėl atkūrus nepriklausomybę rodo, kad joje dirbantys žmonės nuolat ieškojo būdų, kaip padėti valstybės vadovams išmintingai valdyti bendrą tautos turtą ir finansinius išteklius. Kiekvienas laikmetis kėlė konkrečius uždavinius. Šiuolaikiniame moderniame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje finansų valdymas tapo ypač sudėtinga ir atsakinga valstybės valdymo sritimi. […]

Liberalizmas ir konservatizmas

Liberalizmas yra ideologija ir politika, ginanti individualias žmogaus teises, rinkos ekonomiką su būdinga jai konkurencija, minimalų valstybinį reguliavimą ir nuosaikų reformizmą socialinėje sferoje. Svarbiausias liberalizmo principas yra žmogaus laisvė, kaip būtina kitų jo teisių realizavimo prielaida. Liberalų požiūriu – laisvė yra aukščiausia ir absoliuti vertybė, apribota tik viena sąlyga – nesikėsinti į kitų […]

Konservatizmo ir liberalizmo ideologijų gimimas

Ideologija yra, kaip rašė Robertas Nisbet’as, – “pakankamai darni moralinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių idėjų visuma, tvirtai ir akivaizdžiai susijusi su politika bei politine galia /…/. Priešingai negu laikina nuomonių samplaika, ideologija gyvuoja netrumpą laiko tarpą”

Didelę įtaką ideologijoms susiformuoti turėjo Didžioji Prancūzų revoliucija. Anglas Edmundas Burke (liet. Bekas arba Berkas) […]